Didžiulis radijo teleskopas, esantis Vakarų Australijoje, turėtų padėti mokslininkams surinkti naujų duomenų apie tamsiosios energijos paslaptis ir galaktikų evoliuciją.
Prognozuojama, kad dangaus apžvalgos, pavadintos „Wallaby“ ir „Dingo“ per metus padės atrasti 700 tūkst. galaktikų, rašo guardian.co.uk.
152 mln. dolerių kainavęs Australijos „Square Kilometre Array Pathfinder“ („Askap“) teleskopas įrengtas atokioje dykumoje Vakarų Australijoje. Jis susideda iš 36 lėkščių, kurių kiekvienos skersmuo siekia 12 metrų. Jos visos veikia kaip viena antena.
„Askap“ taip pat padės astronomams tirti vieną didžiausių visatos paslapčių – tamsiąją energiją. Manoma, kad būtent ši jėga verčia galaktikas tolti vis didėjančiu greičiu. Nors niekas tiksliai nežino, kas yra tamsioji energija, manoma, kad ji sudaro 73 proc. visos vistaos.
Mokslininkai „Askap“ pajėgumų prognozes sudarė naudodami jo specifikacijas ir kompiuterines simuliacijas. Alanas Duffy, „Askap“ komandos narys iš Vakarų Australijos universiteto, teigė: „Askap“ yra labai pajėgus teleskopas. Jo apžvalgos ras daugiau tolimesnių galaktikų, be to, jis galės jas tirti detaliau nei bet kuris kitas radijo teleskopas pasaulyje.“
„Mes prognozuojamame, kad „Wallaby“ aptiks 600 tūkst. naujų galaktikų, o „Dingo“ – dar 100 tūkst., kurios kosmose pasklidę po trilijonus kubinių šviesmečių“, – pridūrė jis.
Teleskopas tirs galaktines vandenilio dujas, kurą, formuojantį žvaigždes, ir analizuos, kaip galaktikos pakito per pastaruosius 4 mlrd. metų.
„Askap“ – dar ambicingesnio projekto, pavadinto „Square Kilometre Array“ („Ska“), pirmtakas. Kai „Ska“ pradės veikti 2019 metais, jo priėmimo stotys bus išsidėstę Pietų Afrikoje, Australijoje ir Naujoje Zelandijoje, tad tai bus didžiausias pasaulyje radijo teleskopas. Visas jo antenas sudėjus kartu, radiaciją gaudantis plotas sieks maždaug 1 kvadratinį kilometrą.
