„Lozoriaus sindromas“, kai po mirties prisikeliama: kai kuriais atvejais žmonės sugebėjo visiškai atsigauti

Retkarčiais atsiranda naujienų apie nelaimėlius, kurie po palaidojimo arba nugabenus į morgą staiga „prisikelia iš numirusiųjų“. Tokie pranešimai paprastai yra apsupti nepatikrinamų faktų ir neaiškių šaltinių, tačiau idėja, kad galima grįžti į gyvenimą po to, kai jau atrodė, kad žmogus mirė, nėra vien pasaka ar mitas.

Yra daug atvejų, kuomet žmonės „prisikėlė iš numirusiųjų“, kai jau atrodė, kad jie mirė. Šis fenomenas buvo pavadintas Lozoriaus sindromu, pagal Naujajame Testamente aprašomą stebuklą, kuomet Jėzus iš numirusiųjų prikėlė Lozorių, praėjus keturioms dienoms po jo mirties. Dar vadinamas savaiminiu atgaivinimu, jis apibūdina atvejį, kai žmogaus širdis sustoja, tačiau vėliau vėl netikėtai pradeda plakti ir kraujotaka atsinaujina, nors bandymai žmogų atgaivinti jau būna nutraukti.

2020 m. atlikto tyrimo metu mokslininkai peržiūrėjo visus žinomus šių įdomių atvejų aprašymus medicininėje literatūroje ir sugebėjo atrasti 65 pacientus, kurie patyrė savaiminį širdies plakimo atsinaujinimą nuo 1982 m. iki 2018 m. Aštuoniolika iš šių žmonių (28 proc.) po tokio artimo susidūrimo su mirtimi sugebėjo visiškai atsigauti.

Vieno atvejo aprašyme iš 2001 m. yra pateikiama 66-erių metų vyro istorija, kurio širdis sustojo dėl įtariamos plyšusios pilvinės aortos aneurizmos: medikų manymu, trūko per pilvą besidriekianti labai svarbi vyro kraujagyslė. Atgabenus jį į ligoninę, medikai 17 minučių vyrą gaivino. Jie išbandė visus įprastus metodus: atliko krūtinės ląstos suspaudimus, defibriliacijos šoką. Deja, buvo konstatuota vyro mirtis. Buvo išjungta visa įranga, atjungtas plaučių ventiliavimo aparatas, tačiau palatoje su pacientu liko chirurgas, kuris norėjo pasinaudoti vyro kūnu kaip pavyzdžiu gaivinime dalyvavusiai medicinos studentų grupei.

Jo paties nuostabai, po dešimties minučių, chirurgas užčiuopė vyro pulsą. Po to kai buvo imtasi visų reikalingų veiksmų, paciento pulsas pilnai atsinaujino, aneurizma buvo išgydyta ir vyras pasveiko.

REKLAMA

Lozoriaus sindromo idėja kelia esminių klausimų apie mūsų taikomis mirties apibrėžimus. Jungtinių Amerikos Valstijų teisinėje sistemoje mirtis yra apibūdinama taip: „Individas, patyręs arba (1) negrįžtamą kraujotakos ir kvėpavimo funkcijų sustojimą, arba (2) negrįžtamą visų smegenų, įskaitant ir smegenų kamieną, funkcijų sustojimą, yra laikomas mirusiu.“ Paprastai tai yra lengvas būdas apibūdinti mirtį, tačiau tampa aišku, kad ne visada yra lengva pasakyti, ar širdis tikrai nustojo plakti negrįžtamai. Kai kartais atrodo, kad širdis sustojo jau visam laikui, ji netikėtai vėl pradeda plakti.

Kiek anksčiau atliktas tyrimas parodė, kad mirtis nebūtinai yra akimirksniu įvykstantis dalykas, bet gali būti ir ilgas lėtas procesas. Mokslininkai akylai stebėjo daugiau nei 600-us sunkios būklės pacientų gyvybinius požymius, po to kai jie buvo atjungti nuo gyvybę palaikančių aparatų. Tyrėjai pastebėjo, kad žmogui iš lėto mirštant, jo širdis sustoja ir vėl pradeda plakti net kelis kartus, prieš pulsui galutinai nutrūkstant.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų