Buvęs NASA vadovas Michaelas Griffinas pernai yra pareiškęs, jog nenustebtų, jei kitas Mėnulyje išsilaipinęs žmogus būtų kinas, rašo britų dienraštis „The Guardian“.
Dabar jam pritaria ir Londono universitetinio koledžo kosminės medicinos specialistas Kevinas Fongas, teigiama straipsnyje. Pasak jo, Kinijos valdžios požiūris į kosminę šalies programą primena 7-ojo dešimtmečio entuziazmą Vakarų šalyse. Kinijos akademinėje bendruomenėje gyvai domimasi kosminėmis technologijomis. „Pagrindinis skirtumas tarp Kinijos ir Amerikos dabar yra tas, kad kinai gali daryti ką tik nori, neprašydami niekieno leidimo ir apsieidami be demokratinių biudžeto tvirtinimo procedūrų“, - sakė jis.
Trečiosios Kinijos orbitinės ekspedicijos nariai Zhai Zhigangas, Liu Bomingas ir Jing Haipengas (2008 m. rugsėjo 25 d.) "Scanpix" nuotr.
Pasak dienraščio, tai reiškia, jog Kinija gali sparčiai plėtoti savo kosminę programą. Jei Kinija nuspręs pasiųsti žmogų į Mėnulį, galės tai padaryti gerokai anksčiau, nei iki 2020 metų. Tuo tarpu 2020-ieji laikomi pačia ankstyviausia galimo JAV sugrįžimo į Mėnulį riba, teigia „Guardian“.
Kol kas Kinija yra patvirtinusi tik Mėnulį tirsiančio palydovo paleidimo planą. Neatmestina galimybė, kad po jo seks į Mėnulio paviršių nusileisiančio aparato ar mėnuleigio paleidimo projektas. Tačiau ar Kinija ketina Mėnulyje išlaipinti savo astronautus, nesužinosime tol, kol patys kinai to nepraneš, teigiama straipsnyje.
Be to, pasak „Guardian“, astronautų gyvybė NASA yra didesnis prioritetas, nei misijos sėkmė. Iš visko sprendžiant tai svarbus Kinijos pranašumas prieš JAV. Šią NASA nuostatą teks keisti, jei Amerika nori grįžti į Mėnulį ir, svarbiausia, norėtų pasiųsti savo astronautus į Marsą, pastebi dienraštis.
