Kaskart pasirodžius tokiam populiariam kompiuteriniam žaidimui kaip „Call of Duty“ ar „World of Warcraft“, į priekį žengia ir moderniosios technologijos.
Rudenį Kinijos nacionalinis gynybos technologijų universitetas pristatė greičiausią pasaulyje superkompiuterį „Tianhe–1A“, kuris gali atlikti iki 2,5 trln. operacijų per sekundę.
„Tianhe–1A“ kompiuteriui energiją tiekia per 3 mln. procesorių, kuriuos sukūrė Silicio slėnio kompanija „Nvidia“, pardavusi šimtus milijonų grafikos mikroschemų kompiuteriniams žaidimams. Taigi, kaskart pasirodžius tokiam populiariam kompiuteriniam žaidimui kaip „Call of Duty“ ar „World of Warcraft“ į priekį žengia ir moderniosios technologijos.
Technologijos karui
Ilgus amžius pagrindinis ekonomikos variklis buvo karyba. Jameso Watto sukurtas garo variklis buvo patobulintas patrankų gręžimo įtaisu. Antrojo pasaulinio karo metu sukurti kompiuteriai leido skaičiuoti artilerijos šūvius ir atkoduoti žinutes. Iki septintojo dešimtmečio pabaigos pusė visų puslaidininkių buvo pagaminama kariuomenei. JAV Kongresas finansavo pirmąsias pasaulinio pozicionavimo sistemas (GPS) ne navigacijos tikslais, o tam, kad susektų branduolinio detonavimo sistemas.
Prieš penkiasdešimt metų JAV prezidentas Dwightas Eisenhoweris teigė, kad reikia apsisaugoti nuo neteisėtos karo pramonės įtakos. Tačiau šiandien jau galima dėl to nesijaudinti. Žaidimas baigėsi: sveiki atvykę į pramogų pramonės erą, dienraštyje „The Wall Street Journal“ teigia rizikos draudimo fondo vadovas Andy Kessleris.
,,iPhone“ – iš žaidimų
Anot vadovo, kompanijos „Apple“ išmanusis telefonas „iPhone“ neretai yra laikomas mūsų eros technologijų simboliu. Tiesą sakant, tai – daugiau evoliuciška nei revoliuciška. Didžioji dalis technologijų (spalvoti skystųjų kristalų ekranai, mažas elektros energijos naudojimas, tiksli gamyba) buvo ištobulinti tokių žaidimų valdymo pultų (angl. console) kaip „Nintendo DS“ ir „Sony PSP“, kurių pardavimas siekia dešimtis milijonų. Tik pagalvokite kaip padidėjo darbuotojų produktyvumas dėl kai kurių kvailokų žaidimų.
Svarbiausia – produktyvumas
A. Kesslerio teigimu, svarbiausia – produktyvumas. Prieš savaitę vaikai visame pasaulyje viską metė ir pradėjo naudoti 150 JAV dolerių vertės prietaisą, pavadintą „Kinect“. Jis skirtas „Microsoft“ „Xbox 360“ žaidimų valdymo pultui. Per paskutinius du mėnesius jų buvo parduota per 5 mln. „Kinect“, kuris naudoja algoritmus, kad atpažintų veidus bei judesius ir reaguotų į balso komandas, leidžia „Xbox“ turėtojams atsisakyti žaidimo valdymo prietaisų ir žaisti vien tik judesiais.
Viskas, ko reikia – vos viena programėlė. Finansų pramonė – pirmoji, kuri pradeda naudoti tokias naujoves. Artimiausius dešimtmečius „valdys“ prietaisai, kurie gali panaudoti balsą ir gestus. Pirmiausia juos pradės naudoti prekybininkai, o vėliau ir visi kiti, prognozuoja A. Kessleris.
Kompiuteriniai žaidimai turės įtakos ir ateities darbuotojų tarpusavio bendravimui. Kariniame žaidime „Call of Duty“ yra režimas, leidžiantis bendradarbiauti žaidėjams iš tolimiausių pasaulio kraštų. Panašiai galima daryti ir kitame populiariame kompiuteriniame žaidime „World of Warcraft“. Nors šiame žaidime yra naudojami patys keisčiausi ginklai ir yra kovojama su įvairiais padarais, nereikia būti užkietėjusiu kompiuterinių žaidimų fanatiku, kad suvoktum, kaip šios technologijos skverbiasi į JAV kompanijas. Per artimiausius metus taip bendraus prekybininkai, vertybinių popierių biržų darbuotojai ir DNR medžiotojai. Daugiau nebus jokių susitikimų!
Pasikeis net pramogų ir žiniasklaidos verslas. Jau šiandien kur kas patrauklesnė reklama internete nei laikraštyje. Kabelinių televizijų verslą pakeis kompanijos „Netflix“ teikiamos vaizdo medžiagos siuntimosi paslaugos. Tokie kompiuteriniai žaidimai kaip „Rock Band“ ar „Guitar Hero“ išmokė žiniasklaidą kaip pateiktį 30 metų senumo naujienas. Šiuo atveju tai – muzika, kurią groji ir parduodi tarsi ji būtų nauja, sako A. Kessleris.
Kur dingo karinė pramonė?
Taigi, kodėl karinė pramonė prarado pozicijas? Viena pagrindinių priežasčių – kapitalo formavimas. Vyriausybės turėjo unikalią galimybę didinti nežmonišką kapitalą, būtiną įgyvendinti moderniausius projektus. Tačiau vertybinių popierių rinka iš produktyvių komercinių programėlių gali sukaupti milijardus pelno. A. Kesslerio teigimu, galime nekęsti Volstrito kiek tik geidžiame, bet tai – geriau nei kariuomenės skatinamas progresas. Protingos kompanijos išnaudoja „Facebook“ ryšius. Balso atpažinimo programos pakeičia telefonų operatorius. Artimiausiu metu verslą turėtų pasiekti ir 3D technologijos.
Ekonomika nesukurs gerovės vien tik spausdinant dolerius, kuriant greituosius traukinius, statant oro jėgaines ar aprūpinant kariuomenes superkompiuteriais. A. Kessleris teigia, kad net ir Kinija vieną dieną supras, kad turto galima gauti tik iš produktyvumo. Jis kaskart atrandamas vis naujoje vietoje, o vertybinių popierių birža bus pirmoji, kuri išnaudos šią plėtrą.
Mindaugas Samkus/em>/em>