Japonijos krovininis laivas, šiuo metu esantis pakeliui į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), gabena maistą, drabužius ir įrangą, taip pat mažyčių mėgėjiškų radijo palydovų rinkinį, kurių vienas danguje rašys žinutes Morzės abėcėle.
Japonijos nepilotuojamas krovininis laivas „H-2 Transfer Vehicle-3“ paleistas liepos 20-ąją, o į stotį jis turėtų atvykti penktadienį. Ypač maži palydovai, kuriuos jis gabena, dar vadinami „CubeSat“, orbitinėje laboratorijoje greičiausiai liks iki rugsėjo, kada japonų astronautas Akihiko Hoshide, naudodamas „Kibo“ modulio robotinę ranką, juos paleis.
Vienas palydovų, FITSAT-1, nakties danguje rašys žinutes Morzės abėcėle, padėdamas mokslininkams išbandyti palydovams skirtas optinės komunikacijos technologijas, teigia tyrėjai.
FITSAT-1 kūrė Japonijos Fukuokos technologijų institutas (FTI). Viena eksperimentinių palydovo užduočių – žybsėti tarsi dirbtinė žvaigždė, pasakojo projekto vadovas Takushi Tanaka, FTI kompiuterių mokslų ir inžinerijos profesorius. Tarp T. Tanakos tyrinėjimo sričių – dirbtinis intelektas, kalbos apdorojimas, loginis programavimas ir robotų futbolas, bei, žinoma, „CubeSat“ palydovai.
Mažiau nei 1,33 kilogramo sveriančiame FITSAT-1 sumontuoti šviesą skleidžiantys diodai (LED), kurie sukurs ypač ryškius žybsnius. „Tikimės, kad juos bus galima stebėti plika akimi ar nedideliais žiūronais“, – teigia T. Tanaka.
Palydovą paleidus iš kosminės stoties, jo LED žybsės taip, kad sukurtų Morzės abėcėlės ženklų signalą.
Morzės abėcėlė – tekstinės informacijos perdavimo sistema, naudojant ilgų ir trumpų impulsų (šviesų, garsų ar mygtukų spustelėjimų) seką. „Esu tikras, kad FITSAT veiks kosmose“, – SPACE.com teigė T. Tanaka ir pridūrė, kad palydovas greičiausiai bus paleistas rugsėjo 6 dieną.
FITSAT-1 orbita drieksis tarp 51,6 laipsnių pietų platumos ir 51,6 laipsnių šiaurės platumos, teigia tyrėjai. Palydove yra neodimo magnetas, kuris privers palydovą visuomet žiūrėti į magnetinę šiaurę, visai kaip kompasas.
FITSAT-1 šviesos žybsnius fiksuos FIT stotis žemėje, kurioje yra teleskopas ir fotodaugintuvo prietaisas, sujungtas su antena. „Kai palydovas pakils virš horizonto, jis bus į pietus nuo Fukuokos stoties“, – teigė T. Tanaka. Ir įranga žemėje, ir palydovo diodai bus sulygiuoti taip, kad stotis žemėje patektų į pagrindinius jų srautus. Didelio greičio ir optinės komunikacijos eksperimentai bus atlikinėjami maždaug 3 minutes, kai palydovas keliaus savo orbita.
Šio eksperimento metu bus tyrinėjamos optinės komunikacijos su palydovais galimybės, aiškino T. Tanaka.
