Hibridinis karas: nematomi priešai ir grėsmė valstybės saugumui

Kaip spartėjanti technologinė pažanga ir dirbtinio intelekto plėtra gali paveikti šiuolaikinę visuomenę? Su kokiomis naujomis grėsmėmis susiduria valstybės saugumas? Kokiais metodais ir priemonėmis kariaujami šiuolaikiniai karai? Kokie technologiniai sprendimai turi būti įdiegti valstybės gynybos sistemoje siekiant atremti hibridines grėsmes?

Dirbtinis intelektas taps nepakeičiamu

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikė Ingrida Norkutė pastebi, jog dirbtinio intelekto sąvoka dažnai asocijuojasi su mokslinės fantastikos vaizdiniais, kuriuose robotai ir kompiuteriai užvaldo savo kūrėjus, tačiau realybė yra kiek kuklesnė.

Pasak analitikės, šios srities esmė – suprasti pažinimo ir mąstymo mechanizmus ir juos imituoti naudojant kompiuterinę ir programinę įrangą siekiant padėti arba pakeisti žmogaus veiklą. Pasitelkus šias technologijas atsiveria naujos galimybės, pavyzdžiui, dirbtiniam intelektui pavesti užduotis, kuriuos yra per daug pavojingos ar reikalaujančios per daug laiko, kad jas atliktų žmogus.

Negana to, dirbtinis intelektas gali būti panaudojamas tiek fizinėje, tiek elektroninėje erdvėje, taip užsitikrindamas vietą kaip viena esminių technologijų, kariaujant hibridinį karą. Dažniausiai šios technologijos pasitelkiamos informacijai (vaizdams arba įrašams) apdoroti, taip pat sukeliant kibernetinio saugumo problemas, siekiant padidinti kovinėse operacijose dalyvaujančių kariuomenių operatyvinį veiksmingumą.

Dirbtinis intelektas bus nepakeičiamas ateityje – JAV Saugumo departamentas planuoja kitais metais investuoti  874 milijonų dolerių būtent į šią technologiją, siekdamas atgrasyti Kiniją ir jai neužleisti lyderės pozicijų šioje srityje, o Vladimiras Putinas savo susidomėjimą reiškė dar 2017 m., sakydamas, kad „Pasaulį valdys ta valstybė, kuri valdys dirbtinį intelektą“.

Hakatone – apie 200 įvairių sričių ekspertų

Inovacijų ir pažangių technologijų taikymu stiprinant valstybės gynybą, dirbtinio intelekto panaudojimu hibridinio karo iššūkiams atremti nuosekliai domisi ir Lietuvos kariuomenė. Šių metų lapkričio 12-14 d. Lietuvos kariuomenė kartu su Kauno technologijos universitetu (KTU) ir Krašto apsaugos ministerija rengia kibernetinio saugumo hakatoną DELTA 1.

Tris dienas nuotoliniu būdu vyksiančio hakatono tikslas  –  sutelkti gabiausius Lietuvos ir užsienio talentus naujiems technologiniams sprendimams atrasti ir šiuolaikinės kariuomenės iššūkiams įveikti. Apie 200 gynybos ekspertų, akademinės bendruomenės, technologinių kompanijų ir startuolių atstovų ieškos pažangių sprendimų 5 pagrindinėse  – atvirų šaltinių duomenų analizės, turinio valdymo sistemos pažeidžiamumo įvertinimo, kibernetinių atakų padarytos žalos apskaičiavimo, socialinės inžinerijos vektorių ir karo su turinio piratais – srityse.   

REKLAMA

Hakatono DELTA 1 organizatoriai taip pat pabrėžia, kad tvirtas kariuomenės ir visuomenės ryšys    gyvybiškai svarbus valstybės ir jos piliečių ateičiai. Todėl tikimasi, kad hakatone ne tik bus sukurti pažangūs gynybos sprendimai, bet glaudi karinių ekspertų, mokslo ir verslo sąveika paskatins svariai prisidėti prie saugios ir pažangios Lietuvos valstybės raidos.

Kariuomenės analitikės teigimu, dirbtinis intelektas atlieka itin reikšmingą vaidmenį informaciniame hibridinio karo fronte, todėl kova su dezinformacija tampa panaši į katės ir pelės žaidimą tarp kovojančių su informacinėmis grėsmėmis ir jas kuriančių. Internetas, socialiniai tinklai, pradėję veikti kaip neutralūs arbitrai su pozityviomis žinutėmis, tapo tiek įrankiu siekti propagandinių tikslų, tiek pačiu mūšio dėl širdžių ir protų lauku.

Paūmėja botų veikla

Pasak I. Norkutės, šalia trolių – realių žmonių, užsiimančių priešiškos informacijos kūrimu ir sklaida, pasitelkiami ir botai, kurie veikia per programas.

Programinės įrangos valdomi vartotojai generuoja ir platina žinutes, rašo komentarus. Nors jie buvo gan plačiai naudojami dar  2011 m. per „Arabų pavasarį“, botų veikla akademikų ir politikų akiratyje atsidūrė tik po 2016 m. JAV prezidento rinkimų, kuomet socialinis tinklas „Twitter“ pašalino per 50 000 rusiškos kilmės netikrų paskyrų, kurios masiškai dalinosi žinutėmis, palaikančiomis Donaldą Trumpą.

Nors 2016 m.  rinkimai atkreipė plačiosios visuomenės dėmesį į botų problemą, Baltijos šalyse jų apstu. Vien tik paskutinį ketvirtį, naujausiaisiais NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centro duomenimis, Baltijos šalys patyrė ir susidūrė su intensyvia, nors ir gerokai sumažėjusia botų veikla, daugiausiai „Twitter“ ir „Vkontakte“ tinkluose.

Didžiausias aktyvumo šoktelėjimas rusų kalba buvo matomas būtent per Baltijos šalyse vykdomas „Steel Shield“ pratybomas, o angliškomis žinutėmis besidalinantys botai kibo į darbą JAV valstybės sekretoriui Mike‘ui Pompeo‘ui pasirašius Glaudesnio bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimą su Lenkija.

REKLAMA

Negana to, Lietuvos aktualijos botų akiratyje atsidūrė daugiau nei kaimynų, žinutės suintensyvėjo apie „Geležinio Vilko 2020“ pratybas kaip Covid-19 židinį, taip pat sausio mėnesį cirkuliavo pranešimai apie kaltinimus Vyriausybei per pandemijos įkarštį prioretizuojant išlaidas krašto apsaugai. Tokia interpretacija bandė pateikti iškreiptą NATO vaizdą kaip keliančio grėsmę  valstybių narių gyventojams ir monopolizuojantį jų biudžetus, taip prisidėdama prie visuomenės supriešinimo.

Analitikės teigimu, visuomenės supriešinimas – viena iš pagrindinių keliamų grėsmių. Dezinformacijos ekspertai sutaria, kad didžioji botų keliama grėsmė yra ne tiek tiesioginė – t. y. žinutės, kurios yra platinamos, bet sukuriamas informacinis triukšmas, kuris neleidžia atsirinkti, kas yra tikra. Taip pat šis informacinio lauko užtvindymas turi didelį potencialą pakenkti demokratiniams procesams, jis kelia chaosą, silpnina pasitikėjimą institucijomis ir bet kokia informacija viešojoje erdvėje.

Negana to, botų ir trolių žinutės dažnai dalijasi informacija iš priešingų konflikto pusių, stiprindami poliarizaciją ir kaitindami visuomenės nuotaikas. 

Melai tobulėja – atsirado „deepfake“

Kita vertus, atsiradus susidomėjimui botų veikla ir išaugus jų medžiotojų gretoms, išaugo ir botų sudėtingumas. Ganėtinai primityvias paskyras su internetinėmis, lengvai atpažįstamomis nuotraukomis pakeitė gan kruopščiai dirbtinio intelekto generuojamos nuotraukos, taip pat gerokai patobulėjo pačios žinutės ir komentarai, taip apsunkindami kovojančių su botais darbą.

Tačiau dezinformacijos ekspertai su nerimu laukia, ko galima tikėtis iš sparčiai tobulėjančios deepfake technologijos, leidžiančios sugeneruoti įtaigias vaizdo ar garso žinutes, kurioje matomi veikėjai „sako“ jiems sukurtą tekstą.

Dar 2018 metais interneto platybes apskriejo filmuota medžiaga, kurioje buvęs JAV prezidentas Barackas Obama necenzūriniais žodžiais iškoneveikė Donaldą Trumpą. Vėliau paaiškėjo, kad tai tebuvo komiko Jordano Peele‘o ir dirbtinio intelekto darbas. Šio netikro pranešimo įtaigumas privertė sunerimti, kad nerimas dėl melagienų įtakos gali nublankti prieš deepfake keliamas grėsmes.

REKLAMA

Visgi nors šios technologijos turinys atrodo itin bauginančiai, ekspertai atsargiai vertina jų realią įtaką. Dirbtinio intelekto eksperto Tim‘o Hwang‘o teigimu, galima tikėtis, kad deepfake technologija nebus naudojama taip plačiai ir dažnai, kaip baiminamasi, tačiau galima tikėtis antplūdžio kritiniais momentais, užuot išnaudojant jų galimybes nuolat.

Negana to, akademinė bendruomenė kalba apie augančias deepfake panaudojimo galimybes, skleidžiant dezinformaciją. Amerikiečių mokslininkai kaip vieną iš ateities grėsmių įvardija deepfake geografiją – manipuliavimą palydoviniais vaizdais, įtikinančiais atsirandančiais ar pradingstančiais objektais, kurie gali ne tik suklaidinti, bet ir kelti pavojų nacionaliniam saugumui.

DI – naujas karybos ir saugumo metodas

Dezinformacijos ekspertai neturi vieningos nuomonės apie dirbtinio intelekto ateitį ir jo keliamas grėsmes. Viena vertus, dirbtinis intelektas ir toliau tobulės, jo demaskavimas bus vis sudėtingesnis, ir, kaip teigia Samuelis Woolley, tie, kurie užsiima informacinių grėsmių analize ir demaskavimu, vis bandys pavyti agresorius, kurie atranda įmantresnių būdų išlikti nepastebimi. Kita vertus, vis dažniau kalbama apie dirbtinio intelekto pasitelkimą kovojant su dezinformacija, ypač greitai nustatant melagienas, aptinkant ir neutralizuojant botus.

Visgi ekspertai laikosi nuomonės, kad tiek deepfake, tiek kitos technologijos pirmiausiai remiasi chaoso kurstymu, siekdami menkinti pasitikėjimą žiniasklaida ir informacija, todėl geriausia apsauga visuomenei būtų tęsiamas darbas su žiniasklaidos priemonių kokybišku turiniu, užtikrinant visuomenės atsparumą informacinėms grėsmėms, taip pat skatinant kritinį mąstymą ir įgūdžius, padedančius atsirinkti patikimą informaciją.

KTU Dirbtinio intelekto centro vadovė Informatikos fakulteto docentė dr. Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė atkreipia dėmesį, kad pirmiausia reiktų labai aiškiai suprasti, kad dirbtinis intelektas gali teikti didelę naudą, pagalbą tam tikruose sektoriuose, pažangą, inovatyvius ir labai reikalingus visuomenei sprendimus.

REKLAMA

„Bet jis taip pat gali būti panaudotas ir ne visai etiškais ar net karo kurstymo tikslais. Karo sektoriuje šiuo metu didžiausią rūpestį kelia saugumo klausimas, kibernetinės atakos, dezinformacija, nesantaikos kurstymas įvairiomis informacinėmis priemonėmis integruojant taktikas ir metodus,  kurie yra grįsti dirbtinio intelekto algoritmais“, – sako docentė.

Būtina nedvejoti dėl šalies saugumo

Jos teigimu, reikia turėti omenyje ir tai, kad daiktų interneto ir ryšio technologijos taip pat puikiai integruojamos kuriant novatoriškas šnipinėjimo (sekimo) priemones. Tai identifikuoti iš tikro yra labai sunku. Gyventojai, iš karto to nepastebės, nes tokios taktikos yra  gerai „pergalvotos“ pasitelkiant priemones, sukeliančias gyventojams baimę ar nerimą, nukreipiant jų dėmesį prie tikslo objektų, formuojant jų nuomonę, taikant įvairius psichologinius metodus, kurie labiausiai paveikia jų įsitikinus.

„Jei kalbėtume apie priemones, kuriomis galima identifikuoti, kad vienokią ar kitokią informaciją sukūrė dirbtinis intelektas, tai viskas priklauso kiek tam skirsite lėšų ir žmogiškųjų resursų. Tokie tyrimai reikalauja nemažai informacijos, ML (angl. machine learning) algoritmų, ekspertų žinių ir, žinoma, žmogiškųjų resursų apdoroti šiai informacijai, nes tai sunkus ir gilių žinių reikalaujantis procesas. Kodėl taip yra? Hibridinio karo strategijas kuria aukščiausios kompetencijos informacinių technologijų, dirbtinio intelekto, kognityvinio mąstymo, psichologijos, politologijos mokslo sričių specialistai ir strategai“, – sako KTU mokslininkė.

Pasak A. Paulauskaitės-Tarasevičienės, apibendrinant dirbtinio intelekto technologijos yra labai efektyvus ginklas, kurstantis hibridinį karą.

„Todėl reikalingos visos priemonės ir resursai, skirti kibernetiniam saugumui, duomenų ir informacijos filtravimui, atakų identifikavimui ir pan. Mano nuomone, krašto apsauga turi investuoti į informacinių technologijų, dirbtinio intelekto specialistų kvalifikacijos kėlimą, komandos stiprinimą, nes tai strategiški svarbus klausimas kiekvienai valstybei“, – sako ji.

Prisijungti prie hakatono iniciatyvos DELTA1 galima užsiregistravus interneto svetainėje https://delta1.lt/. Visi atrinkti dalyviai bus informuojami patvirtinimo laiškais. Renginio organizatoriai Kauno technologijos universitetas (KTU), Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija (KAM), Lietuvos Kariuomenė (LK). Renginio partneriai internetinio saugumo srities lyderis „Nord Security“, kibernetinio saugumo sprendimus ir antivirusines programas kurianti kompanija ESET, informacinis partneris TV3 ir Go3.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų