Budistai dažnai kalba apie „gyvenimą akimirkoje“ – taip elgdamiesi mes turėtume išsivaduoti iš praeities kančių ir nerimo dėl ateities, bent trumpam atsidurti esamojoje akimirkoje. Tačiau gali būti, jog kiti gyvūnai taip gyvena nuolatos, ir be meditacijos pagalbos.
Tačiau, pavyzdžiui, šunų augintojai, kuriems atrodo, jog jų gyvūnai žino, kada metas valgyti, kada bus išvesti pasivaikščioti, gali nesutikti. Atrodo, tarsi šie gyvūnai turėtų vidinius laikrodžius, tiksliai suderintus su namuose esančiais. Kaip tai jiems pavyksta?
Psichologijos profesorius Williamas Robertsas kartu su kolegomis yra atlikęs eksperimentą, kuris atskleidė, jog žiurkės iš dalies gali suvokti, kiek laiko yra praėję po įvykio – daug ar mažai. Tačiau nesugeba atsiminimų susieti su laiku. Tai yra, nesukuria atsiminimo, kada įvykis atsitiko.
Mokslininkų komanda žiurkėms parengė labirintą, kurio skirtingose vietose buvo išdėlioti įprasto maisto gabaliukai, o vienoje vietoje – ypač žiurkių trokštamas sūrio gabalėlis. Žiurkės į labirintą buvo įleidžiamos skirtingais dienos laikais, kai kada sūrį iškeliant iš labirinto, kai kada pakeičiant jį įprastu maistu.
Trys žiurkių grupės buvo tiriamos pagal tris maisto aptikimo scenarijus: „Kada buvo surastas maistas?“, „Prieš kiek laiko buvo surastas maistas?“, ir „Kada ir prieš kiek laiko buvo surastas maistas?“
Vienintelis scenarijus, kuriame žiurkės galėjo orientuotis, buvo „Prieš kiek laiko buvo surastas maistas?“.
Šie rezultatai atskleidė, jog žiurkių, bei galimai kitų gyvūnų laiko atmintis skiriasi nuo žmogiškosios atminties, kuri sugeba atmintyje išsaugoti laiką, suvokti įvykių chronologiją.
„Žiurkės gali atsiminti, jog kažką padarė – ar tai būtų prieš keletą valandų, ar prieš keletą dienų“, – aiškina W. Robertsas. „Kuo daugiau laiko bus praėję, tuo silpnesnė atmintis bus. Taigi žiurkės gali elgtis skirtingai pagal tai, ar atsiminimas yra ryškus, ar silpnas. Tačiau jos nesugeba patalpinti įvykio į vietą laiko tėkmėje.“
Gyvūnai neturi epizodinės atminties, kuri mums leidžia nuosekliai sudėlioti įvykius į istoriją. Vietoje to, gyvūnų elgesį labiau reguliuoja hormonai ar kūno temperatūra. Nors kai kurie gyvūnai gali būti išdresiruoti atlikti atminties reikalaujančias užduotis, tačiau panašu, jog „žmogišką“ laiką gali suvokti tik žmogiškos smegenys.
„Šis eksperimentas patvirtina teoriją, jog gyvūnai yra „įstrigę laike“, be jokio suvokimo apie laiko tėkmę į praeitį ar ateitį,“ – teigė Williamas Robertsas.
Tomas Asminavičius
