Tais metais Europą, Artimuosius Rytus ir kai kuriuos Azijos regionus uždengė neįprastai tirštas rūkas, kuris nepraleido Saulės šviesos 18 mėnesių. Tai nulėmė tikrą katastrofą: sausrą, derliaus nunykimą ir badą, sniegą vasarą. Be to, visus tuos metus nesiliovė regioniniai kariniai konfliktai.
Šių dienų mokslininkai mano, kad pražūtingo rūko priežastis – vulkanų išsiveržimai vienu metu keliose vietose. Badas dėl vulkaninių pelenų ir kitų nuosėdų danguje tęsėsi iki 539 metų. O 541-aisiais „civilizuotas“ pasaulis susidūrė su pirmąja maro epidemija – numirė tuomet 25 mln. žmonių. Tai yra, daugiau nei dešimtadalis populiacijos.
Mokslininkai tvirtina, kad „pragaras Žemėje“ baigėsi tik 640 metais – žmonijai atsigauti nuo sukrėtimų, patirtų šiuo laikotarpiu prireikė beveik šimtmečio.
