„Nature Geoscience“ paskelbti tyrimų duomenys buvo pagrįsti remiantis trimis šiltaisiais laikotarpiais, kurie buvo per pastaruosius 3,5 mln. metų ir kai pasaulinė temperatūra buvo 0,5-2 laipsniai aukštesnė nei, kad buvo priešindustriniame laikotarpyje (19-ajame amžiuje aut. past.).
Mokslininkai naudojo įvairius matavimus tam, kad sugrupuotų praeities klimato pokyčių poveikius, siekdami išnagrinėti kas darosi su įšilusia planeta, net kai klimatas stabilizuojasi.
Jie nustatė, kad ilgalaikis vieno ar dviejų laipsnių atšilimas stipriai sumažino Grenlandijos ir Antarktidos ledynų sluoksnius, o jūrų lygis pakilo ne mažiau kaip šešis metrus – kelis metrus aukščiau nei, kad esami klimato modeliai prognozavo iki šiol.
„Per tą laiką temperatūra buvo daug aukštesnė nei prognozuojama mūsų modeliuose, o jūros lygis buvo daug didesnis“, - sakė Katrin‘a Meissner, besidarbuojanti Naujajame Pietų Velso universitete esančiame Klimato kaitos tyrimų centre ir viena iš tyrimo autorių.
Ji teigė, kad šiandien tai paveiktų didžiulias gyventojų urbanizuotas vietas visame pasaulyje, o visos Ramiojo vandenyno šalys atsidurtų po vandeniu. „Du laipsniai gali neatrodyti taip blogai kai juos matai parašytus ant lapo pieriaus, bet pasekmės yra blogos – ekosistemos dramatiškai keičiasi.“
Meissner teigė, kad klimato modeliai, kurie daugiausiai dėmesio skyrė artimiausiam laikotarpiui, nepakankamai įvertino galimus pokyčius net ir pakilus temperatūrai 2 laipsniais. „Klimato modeliai atrodo patikimi, kai vertinami nedideli pokyčiai, pavyzdžiui, mažai išmetamų teršalų scenarijai per trumpą laikotarpį, kad ir per artimiausius dešimtmečius iki 2100 metų“, - teigė ji. „Tačiau kai pokytis tampa didesnis ar ilgalaikis... atrodo, kad jie tinkamai neįvertino klimato kaitos [pasėkmių].“
Tarptautinė mokslininkų komanda iš 17-os skirtingų šalių ištyrė tris šiltuosius laikotarpius: aukščiausią Holoceno terminį maksimumą, kuris buvo prieš 5000-9000 metų, paskutinįjį tarpledyninį periodą, kuris buvo prieš 116 000 – 129 000 metų ir šiltąjį Plioceno laikotarpio vidurį, kuris buvo prieš 3 mln. – 3,3 mln. metų.
Pirmųjų dviejų tirtų laikotarpių atveju klimato pokyčius sukėlė pokyčiai Žemės orbitoje. Plioceno laikotarpio viduryje klimato šiltėjimo priežastis buvo anglies dioksido koncentracijos padidėjimas, kurios, beje, lygis buvo toks pats koks yra šiandien.
Kiekvienu atveju planeta šilo daug lėčiau nei tai vyksta dabar. „Pastarųjų atšilimo laikotarpių tyrimai rodo, kad keletas stiprinamųjų mechanizmų, kurie klimato modeliuose menkai atsispindi, keičia ilgalaikes šių modelių prognozes ir padidina ilgalaikį atšilimą bei jo poveikį“, - teigė vienas iš tyrimo vadovų profesorius Hubertus‘as Fischer‘is iš Berno universiteto.
„Tai reiškia, kad anglies dioksido kiekis, siekiant išvengti 2° C pasaulinio atšilimo, gali būti daug mažesnis nei yra apskaičiuotas ir tai praktiškai nepalieka laisvės klaidoms, norint pasiekti Paryžiaus tikslus.“ Tyrėjai teigia, kad jų gauti rezultatai verčia kiekvieną šalį nieko nelaukti ir greičiau spręsti išmetamų teršalų kiekio problemą.