REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Mėsa yra žalinga: ji kenksminga jums, kenksminga aplinkai. Bent jau taip paprastai tvirtinama, rašo NewScientist.com.

REKLAMA
REKLAMA

Kiekvienais metais prie pastato, kuriame vyksta Jungtinių Tautų klimato derybos, šių metų lapkričio 28 dieną prasidėsiančios Durbane, Pietų Afrikos Respublikoje, suplūsta protestuotojai, nešini už vegetarizmą pasisakančiais plakatais.

REKLAMA

Tikrovė tokia, kad galvijų auginimas – 15 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų šaltinis. Visi vegetarais tapti negalime, tad kiek mėsos gali suvalgyti ekopilietis?

Dėl maisto įtakos klimatui susirūpinę ne tik protestuotojai. Šią savaitę paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad maisto produkcija per daug priartėjo prie „saugios veikimo erdvės“ ribos, kurią apibrėžia mūsų poreikiai, mūsų gamybos galimybės ir to poveikis klimatui.

REKLAMA
REKLAMA

Mėsa prie to labiausiai prisideda: 80 proc. žemės ūkio emisijų susidaro gaminant mėsą, ir problema dar aštrėja. Žmonėms praturtėjant, proteinų paklausa išauga, tvirtina Molly Jahn, JAV Žemės ūkio departamento sekretoriaus pavaduotoja.

Nerealu tikėtis, kad visi žmonės visiškai atsisakys mėsos, o daugumai skurstančiųjų reikia vartoti daugiau mėsos, kad įveiktų prastą mitybą ir badą.

Taigi sprendimas – ne visiškai mėsos atsisakyti, o valgyti jos mažiau.

2007 metais Colinas Butleris iš Australijos nacionalinio universiteto Kamberoje paskaičiavo, kad vidutinis asmuo per dieną suvartoja 100 gramų mėsos arba maždaug vieną maltinį. Turtingieji valgo 10 kartų daugiau nei vargingieji, kitaip tariant, kai kurie per dieną suvalgo 10 muštinių, o kiti – nė vieno.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

C. Butleris teigia, kad jei kiekvienas planetos gyventojas iki 2050 metų per dieną suvalgytų po 50 gramų raudonos mėsos ir 40 gramų baltos mėsos, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos iš mėsos gamybos stabilizuotųsi ties 2005 metų lygiu. Tai maždaug vienas muštinis ir viena maža vištienos krūtinėlė kas antrą dieną.

Tačiau 2007 metų mokslininko duomenyse neatsižvelgta į faktą, kad mes išmetame daugybę gyvulių mėsos, nes manome, kad ji nevalgoma. Vakarų šalys čia – didžiausios nusikaltėlės: nors daugumos kultūrų netrikdo patiekalai iš gyvulių smegenų ar sėklidžių, amerikiečiai ir australai išmeta iki pusės pagaminamos galvijų mėsos masės.

REKLAMA

Paprašytas atnaujinti skaičiavimus, C. Butleris teigė, kad pasauliniu mastu išmetama maždaug 5–10 proc. gyvulių mėsos. Tai reiškia, kad galime sau leisti suvalgyti tik 80–85 gramus raudonos ir baltos mėsos, arba vieną muštinį ir vieną vištienos filė kas tris dienas.

Tai viršutinė riba. Tačiau emisijas reikia mažinti ir toliau.

Mūsų mėsos norma kris dar labiau, jei daugiau žmonių taip švaistyt maistą kaip amerikiečiai ir australai. Atskaita rodo, kad maistas švaistomas ne tik tarp skerdyklos ir lėkštės. Maždaug trečdalis pagaminamo maisto sugenda dėl netinkamo laikymo, kenkėjų ir didelių pakuočių, kas skatina žmones pirkti daugiau nei jie gali suvartoti.

Tad mūsų mėsos norma mažėja toliau.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų