Galaktika  NGC 6744. ESO nuotr.  (nuotr. Balsas.lt)

Galaktika NGC 6744. ESO nuotr. (nuotr. Balsas.lt)

Nežemiško intelekto ieškantys mokslininkai remiasi prielaida, kad protinga gyvybė iš tiesų egzistuoja. Tačiau nauja analizė gali sutriuškinti jų optimizmą.

Tikimybei, kad pavyks užmegzti radijo kontaktą su nežemiška gyvybe, apskaičiuoti mokslininkai naudoja vadinamąją Dreiko lygtį. SETI instituto Kalifornijoje mokslininko Franko Drake'o 7 dešimtmetyje suformuluota lygtis bando apskaičiuoti radijo signalus siunčiančių civilizacijų mūsų galaktikoje skaičių, dauginant įvairiausius veiksnius: žvaigždžių skaičių, kiek iš jų turi planetas, kuri jų dalis yra tinkama gyvybei, galimybę, kad tokiose planetose atsiras gyvybė, tikimybę, kad ji bus protinga, ir t.t.

Visų šių veiksnių dydžiai yra labai spekuliatyvūs. Nepaisant to, F. Drake'as ir kiti sujungė geriausius savo spėjimus ir nustatė, kad galaktikoje šiuo metu yra maždaug 10 tūkst. apie technologijas nutuokiančių civilizacijų, mūsų link siunčiančių signalus. Šis skaičius kai kuriems mokslininkams leido prognozuoti, kad ateivių signalus mes aptiksime per artimiausius du dešimtmečius.

REKLAMA

Jų optimizmas didžiąja dalimi remiasi vienu veiksniu: lygtyje tikimybė, kad gyvybė išsivystys planetoje, kur yra tam tinkamos sąlygos (vanduo, uolingas paviršius ir atmosfera), beveik visuomet vertinama 100 proc. Samprotaujant toliau, tokie patys fundamentalūs dėsniai galioja ir visai Visatai. Kadangi šie dėsniai buvo gyvybės genezės Žemėje priežastimi, jie turėjo greitai paskleisti gyvybę ir kitur. Kaip neseniai pastebėjo rusų astrobiologas Andrejus Finkelšteinas, „gyvybės genezė tokia pat neišvengiama, kaip ir atomų susidarymas.“

Tačiau neseniai paskelbtame straipsnyje astrofizikas Davidas Spiegelis iš  Prinstono universiteto ir fizikas Edwinas Turneris iš Tokijo universiteto tvirtina, kad toks mąstymas yra neteisingas.

Naudodami statistinį metodą, paremtą Bajeso teorema, jie tvirtina, kad gyvybė Žemėje gali būti įprastas arba labai retas dalykas ir nėra jokios priežasties pirmenybę teikti vienai išvadai, o ne kitai. Savo analizėje D. Spiegelis ir E. Turneris teigia ištrynę vieną F. Drake'o veiksnių, dėl kurio mokslininkai beveik neabejojo, ir pakeitę jį klaustuku.

Nors tiesa, kad Žemėje gyvybė atsirado labai greitai (per pirmuosius kelis šimtus milijonų planetos gyvavimo metų), tyrėjai nurodo, kad jei taip nebūtų nutikę, nebūtų užtekę laiko protingai gyvybei – žmonėms – išsivystyti. Prireikė mažiausiai 3,5 mlrd. metų, kad Žemėje išsivystytų protinga gyvybė, ir vienintelė priežastis, dėl kurios galime mąstyti apie gyvybės tikimybę dabar, yra ta, kad evoliucija prasidėjo anksti. Ši būtina sėkmė visiškai nepriklausoma nuo tikimybės, kad gyvybei tinkamoje planetoje ji tikrai atsiras.

REKLAMA

„Nors gyvybė šioje planetoje prasidėjo gana greitai po to, kai Žemėje atsirado tam tinkamos sąlygos, šis faktas atitinka tai, kad gyvybė Visatoje yra reta“, - teigia mokslininkai ir savo straipsnyje tai pagrindžia matematiškai.

Jų rezultatai nereiškia, kad esame vieni, o tik tai, kad nėra jokios priežasties manyti priešingai.

„Bajeso tikimybių teorijos teorema besiremiantys nežemiškos gyvybės entuziastai turėtų būti smarkiai padrąsinti to fakto, kad ankstyvoje Žemėje gyvybė atsirado anksti, tačiau šiuo pagrindu negali būti labai tikri“, – teigia tyrimo autoriai.

Mūsų pačių egzistavimas pasako labai mažai apie tai, kiek dar kartų gyvybė atsirado.

Dvi duomenų vietos, o ne viena, viską pakeistų, teigia tyrėjai. Jei būtų nustatyta, kad nepriklausomai gyvybė atsirado ir Marse, tuomet mokslininkai galėtų daug tvirčiau pareikšti, kad esant tam tinkamoms sąlygoms, gyvybės genezė yra neišvengiama.

Mantas
2011-07-27 10:28:39
Beviltiskas straipsnis :) gi viska Dievas sukure :)
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
filinas 2011-08-04 10:05:36
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
man kažkodėl tik repliką sukelia tokie straipsniai. Ieškom planetų, vandens ir protingo žmogaus. Tačiau užmirštame, kad mūsų žmonijos protas tai ne visatos ar galaktikos protas. Jei jau mūsų mokslininkai mano, kad galima sukurti kažkokį nematomą apsiaustą, kodėl negalvoja, kad kitas {"protas{" ir slepiasi po tokiu apsiaustu. O kodėl slepiasi - va čia ir reikia protingo atsakymo, ne galvojimo, kad mes išskirtiniai ir tik vieninteliai visatoje.   ATSAKYTI
filinas 2011-08-04 10:05:34
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
man kažkodėl tik repliką sukelia tokie straipsniai. Ieškom planetų, vandens ir protingo žmogaus. Tačiau užmirštame, kad mūsų žmonijos protas tai ne visatos ar galaktikos protas. Jei jau mūsų mokslininkai mano, kad galima sukurti kažkokį nematomą apsiaustą, kodėl negalvoja, kad kitas {"protas{" ir slepiasi po tokiu apsiaustu. O kodėl slepiasi - va čia ir reikia protingo atsakymo, ne galvojimo, kad mes išskirtiniai ir tik vieninteliai visatoje.   ATSAKYTI
Mindaugas 2011-07-31 13:34:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
kokie idomus , iesko planetu kur vanduo , uolienos ir t.t. gi kaip ir mes zmones kazkur yra givybe prisitaikiusi prie kitu salygu, kitokios temperaturos, kuriai gal net nereikia vandes, kuri minta ir kvepuoja visai kitokia aplinka nei iprasta mums "zmonems"
tad kai lie rado pvz kazkokia planeta pauksciu tave, kurioje yra vandens, bet tenperaturos kaita berods +200 ir -200 ir pasake kad ten neimanoma jog butu givybe, jei zmones prisitaike prie zemes klimato tai pilnai tikiu kad kiti gyviai galejo prisitaikyti prie kitokio,   ATSAKYTI
O_O 2011-07-28 14:09:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
tai ateiviu turim, tai nebeturim :D    ATSAKYTI
Tikiu kad mes nevieni 2011-07-28 03:49:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Zinote kiek yra sauliu? Jeigu nezinote, tai pasidomekite.
Mes gyvename salia vienos saules su daugeliu planetu sistemu.
Saule yra viena sudetine zvaigzde galaktikoje, o kaip zinia, galaktika susideda is simtu milijonu kitu sauliu (zvaigzdziu).
Kaip teigia mokslininkai, mums suprantamoje visatoje gali buti keletas simtu milijardu galaktiku speiciu.
Ir kaip speja mokslininkai, mes gyvename vienoje is daugelio visatu.
Tad ar gali buti protingi tie teigejai, kad mes esame vieni ir nepakartojami viso sito kas mus supa nesuvokiamai didziulio, gal be krasto pasaulio gyventojai?
O dabar pasidomekite patys, kiek zvaigzdziu sudaro viena galaktika ir kiek yra galaktiku musu visatoje. Kaip teigiau, visatu matyt yra ne viena, o sitas nesuvokiamas pasaulis susideda is visatu burbulu, jeigu taip vaizdziai galime mes nusakyti jas.   ATSAKYTI
ufonautas 2011-07-27 19:15:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
sukureme mes   ATSAKYTI
Mantas 2011-07-27 10:28:39
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Beviltiskas straipsnis :) gi viska Dievas sukure :)   ATSAKYTI

Top Video

Ekspedicija į legendinį „Titaniką“ parodė liūdną tiesą
DABAR RODOMA
Ekspedicija į legendinį „Titaniką“ parodė liūdną tiesą
DABAR RODOMA
Būsto paskolų brangimas lietuviams – vienas didžiausių Europoje
DABAR RODOMA
Popiežiaus gestas sužavėjo didžiulę tikinčiųjų minią
DABAR RODOMA
Pirmasis toks laukas Lietuvoje – čia žmonės gali išbarstyti mirusiųjų pelenus
DABAR RODOMA
Šeimos kelionė namo atgal į Suomiją baigėsi siaubinga tragedija
DABAR RODOMA
Vyriausybė ruošia naują taršos mokestį
DABAR RODOMA
Gyvybės langelyje paliktas vaikas
DABAR RODOMA
Lietuviai neišgali atostogauti
DABAR RODOMA
Skundžiasi dėl naujų troleibusų
DABAR RODOMA
Sausra pakenkė žuvėdrų jaunikliams
REKLAMA
REKLAMA

TELEVIZIJA

Lietuvos rinktinės rungtynių tvarkaraštis



×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų