Žurnalistės Eglės Šepetytės pokalbis su ekonomistu – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Liepą jūs netgi lažinotės, kad kitąmet metinė infliacija bus mažesnė negu 5 procentai. Tai jau susitaikėte su pralaimėjimu ar vis dar tikite tuo?
Aš dar tikiu tuo. Aš manau, kad aukštai kilęs žemai krisi, ir infliacija tikrai bus gerokai mažesnė. Ir tikėtina, kad mažesnė nei Europos Sąjungos vidurkis. Bet, deja, rugsėjo mėnesį infliacija nustebino vėl neigiamai ir kol kas matome, kad mes vis dar po truputį, bet lipame į kalną.
Dalį infliacijos galime paaiškinti, kodėl ji rugsėjį dar išaugo, lyginant su rugpjūčiu – trečdaliu išaugo šildymo kainos, kas infliaciją padidino beveik procentu. Bet stebina tai, kad vis dar auga maisto kainos. Maisto kainų augimas Lietuvoje yra sparčiausias euro zonoje, gerokai spartesnis negu kaimyninėse šalyse. Dažniausiai rudenį maisto kainų augimas turėtų šiek tiek išsikvėpti, bet dabar mes to nematome.
Tai kelia įvairių klausimų, ar tai nėra tik prekybininkų bandymas vis dar iki šiol permetinėti augančius kaštus galutiniams vartotojams. Net ir suprantant, kad tikėtina, jog žiemą vartojimas kris pakankamai smarkiai, konkurencijos ir kainų karų mes vis dar nematome.
Iš tiesų, rekordinė infliacija – 22,5 procentai. Mėnesinis augimas taip pat rekordinis per visus metus. Tai kodėl ekonomistai vis nepataiko su prognozėmis? Jau nuo vasaros tiek jūs, tiek kiti sako, kad čia jau pikas ir čiuošim žemyn, bet to mes nematome.
Kažkas vis pakaitina tą infliaciją. Metų pradžioje buvo Rusijos invazija į Ukrainą, tada energetinis karas tarp Rusijos ir Europos Sąjungos. Ir kaip minėjau, didžiulę nuostabą kelia maisto kainų augimas. Lietuva išsiskiria ne tik Europos Sąjungos, bet ir Baltijos šalių kontekste.
Labai tikėtina, kad mes šiais metais viršysime Europos Sąjungos vidurkį – maistas Lietuvoje bus vidutiniškai brangesnis nei Europos Sąjungoje. Tai yra pakankamai keista, nes pajamų lygis vis dar yra gerokai mažesnis.
Kaip manote, ar spalį infliacija dar augs, ar pagaliau matysime kreivę žemyn?
Aš visgi laikausi savo nuomonės, kad mes apskritai galbūt pamatysime mėnesinį kainų kritimą, ypač žiemą, nes pasaulyje yra tikrai labai daug bazinių projektų – pavyzdžiui, ta pati nafta ir daug kitų žaliavų yra pingančios. Didėja recesijos tikimybė, o recesija yra susijusi su kainų mažėjimu. Kainų burbulas pamažu bliūkšta.
Europoje situacija šiek tiek skirtinga, nes mes turime energetinį karą su Rusija. Tai mums šiek tiek trukdo. Bet bendra tendencija yra, kad kainų augimas visgi turėtų nuslūgti.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
