Nužudė vienu dūriu
Anksčiau neteistos Pabiržio kaimo (Kauno r.) gyventojos Editos Linkevičienės (51 m.) gyvenimą apjuodino, kaip dažniausiai ir būna, alkoholis. Išsituokusi, niekur nedirbanti moteris pernai, vasario 22-osios popietę, būdama girta (po įvykio – 2,88 promilės alkoholio kraujyje), namie vos vienu peilio dūriu nužudė savo sugyventinį Kęstą Martišių (56 m.). Peiliu moteris taip smogė vyrui į nugarą, kad dūris buvo labai gilus – sužalojo plautį, tuoj pat įvyko nukraujavimas, ir nelaimėlis mirė.
Taip nustatė Kauno apygardos teismas ir pasiuntė E. Linkevičienę gyventi už grotų 8 metus.
Tačiau žudike tapusi moteris nelinkusi nuleisti rankų – sau palankios tragiško įvykio atomazgos ji tikisi iš Apeliacinio teismo, kuriam jau apskundė minėtą nuosprendį.
Beje, už grotų E. Linkevičienė gyvena nuo pat žmogžudystės tyrimo pradžios.
E. Linkevičienė nužudė žmogų, su kuriuo gyveno netrumpai – 14 metų. Moteris tikino, kad jiedu neretai pasipykdavo, tačiau esą niekada nesimušdavo. Be to, sugyventinis buvo nestiprios sveikatos, pirmosios grupės invalidas.
Pateikė savo versiją
Tą lemtingąjį kartą viskas prasidėjo nuo alkoholio. Jo (alaus, sidro, vyno) namo parsinešė pats K. Martišius. Pora ir jų viešnia poros bute vaišinosi jau antrą parą. Vienu momentu viešnia buvo išėjusi į tualetą, tuomet E. Linkevičienė, pačios teigimu, pabarė sugyventinį, esą šis per mažai valgąs, ir nutarė papjaustyti lašinukų. Taip moters rankose atsirado peilis. O K. Martišius tuo metu, anot E. Linkevičienės, ketino eiti pakurti krosnį. Akimirksniu abu kažkaip priartėjo vienas prie kito, net nematydami savo partnerio, ir staiga sugyventinis griuvo, užsikabinęs arba už ramento (moteris tuomet buvo susilaužiusi koją), arba už greta stovėjusio fotelio. Griūdamas vyras pataikė ant E. Linkevičienės rankoje buvusio peilio.
Štai taip tragediją nupiešė pati E. Linkevičienė.
Bet iškart po įvykio ši moteris kalbėjo kiek kitaip. Ji teisme paaiškino, kodėl: esą ir šokas ją tada valdęs, ir policijos tyrėja kankinusi, liepdama be ramentų bristi per pusnynus, o paskui – taip pat lipti į trečią aukštą policijos pastate. Šokas esą padaręs savo ir tuoj po tragedijos skambinant sugyventinio seseriai: šiai E. Linkevičienė pasakė, kad „padūrė Kęstą“.
Policininkai ir medikai, po dūrio iškviesti į sugyventinių butą, irgi prisimena, kad girta moteris tuokart atrodė labai išgyvenanti dėl sugyventinio mirties, net apsikabinusi jį gulėjo šalia ir kartojo, kad jam šalta, bet kartu buvusi poros viešnia tuokart įpylė žibalo į žarijas – išdavė, kad dar begeriant E. Linkevičienė grasino „išbaladoti dantis“ Kęstui M. arba nužudyti jį vien dėl to, kad jis mažai valgė. Todėl viešnia net peilius puolė slapstyti. „Bet kai grįžau iš lauko, Edita man pasakė: „Pavariau Kęstui – ne visus peilius surinkai“.
Kauno apygardos teismo teisėjai nepatikėjo, kad E. Linkevičienė žudike tapo netyčia, o neseniai lygiai taip pat tragediją įvertino ir Apeliacinis teismas.
Nupjovė arteriją
O Gudkaimio kaimo (Vilkaviškio sav.) gyventojas Linas Brovka (41 m.), apkaltintas dėl nužudymo, ėmėsi kitokios taktikos. Tiesa, ne iškart.
Anksčiau teistas vyras savo kaltę dėl kaimyno Dainiaus Badaičio (44 m.) nužudymo pripažino tik vėliau, o iškart po įvykio bandė mėtyti pėdas. Jis savo kruvinus drabužius bei kruviną peilį buvo skubiai paslėpęs švendruose už savo tvarto. Maža to, po geros valandos, kai bičiulį buvo jau nužudęs, žudikas sugrįžo į jo butą ir... paprašė kaimynės iškviesti greitąją pagalbą. Žinoma, jau lavonui. O pats liko laukti policijos pareigūnų ir atvykusiam nužudytojo broliui melavo, kad po dieną su D. Badaičiu vykusių išgertuvių vakare jis jį radęs jau kažkieno nužudytą.
Šis įvykis Gudkaimį sukrėtė dar 2012-ųjų gruodžio pabaigoje, prieš Naujuosius. L. Brovka žudiku tapo svečiuodamasis pas D. Badaitį. Anot L. Brovkos, stiklelis po stiklelio, žodis po žodžio, ir buto šeimininkas apkaltino jį prieš pusmetį pavogus jo mobilųjį telefoną. Svečią tai įskaudino ir įžeidė. L. Brovka esą net nepajuto, kaip jo rankose atsidūrė peilis, ir juo jis dūrė sugėrovui nesitaikydamas. Pataikė į kaklą. D. Badaitis bandė gintis ir priešintis, todėl abu girti vyrai susistumdė ir susigrūmė. Tai baigėsi buto šeimininko mirtimi, nes taikliu peilio dūriu buvo nupjauta miego arterija – sužalotasis tuoj pat mirtinai nukraujavo.
Kaime daug kas vertino D. Badaitį kaip taikų žmogų, kuris, nors ir nebegyveno kartu su žmona, tačiau rūpinosi kartu su ja likusia mažamete dukrele. Esą vienintelė D. Badaičio bėda buvo jo pomėgis girtauti. Šis pomėgis vyrą ir pražudė: paskutinį savo gyvenimo vakarą D. Badaitis buvo labai sunkiai apgirtęs – aptikta kraujyje net apie 4 promiles alkoholio.
O žudikas tą vakarą buvo blaivesnis – 2,4 promilės.
Nebegalėjo nuneigti
Bandžiusį pareigūnus klaidinti L. Brovką tuoj pat išdavė liudytojais tapę kaimo žmonės, tą vakarą matę šį vyrą vilkintį kruvina striuke, nors ši prieš kelias valandas buvusi visiškai švari. Taip pat policininkai nužudytojo bute aptiko nemažai skubėjusio žudiko paliktų pėdsakų. Viso to L. Brovka nebegalėjo nuneigti ir greičiausiai todėl susitaikė su mintimi, kad jo kaltė teisme bus įrodyta.
Taip ir buvo. Kauno apygardos teisme L. Brovka savo kaltės jau neneigė. Teismas žudikui skyrė 10 metų nelaisvės.
Tiesa, L. Brovka dar gali išgirsti ir kitokį teismo nuosprendį, nes šią bylą dar nagrinės ir Apeliacinis teismas.
Žudikui L. Brovkai kol kas teismo nurodyta atlyginti nužudytojo artimiesiems padarytą žalą – sumokėti per 45 000 litų.
Beje, užtarimo ar nors užuojautos savo kaime L. Brovka dėl tokios atomazgos nesulaukė. Vyras iki nusikaltimo buvo vertinamas nepalankiai – niekur nedirbo, gerdavo, buvo teistas už vagystes, švaistydavęsis peiliu, agresyvus.
Įrodė būtinąją gintį
Kaip jau minėta, asmenims, apkaltintiems nužudymu (ar pasikėsinimu nužudyti), gana retai, bet vis dėlto kartais pavyksta įrodyti ir visai priešingai. Būtent šitaip Kauno apygardos teismas neseniai nudžiugino kaunietį Laimoną Vaičiulionį (37 m.).
Anksčiau kartą už nesunkų nusikaltimą teistas, savo šeimos nesukūręs, bedarbis L. Vaičiulionis nuo 2011-ųjų sausio 1-osios buvo kaltinamas pasikėsinęs nužudyti 2 žmones – Mantą V. ir Joną S. Bet dabar teismas, išnagrinėjęs bylą, paskelbė, kad šūvių seriją Naujųjų metų naktį į žmones paleidęs šis kaunietis tuokart buvo priverstas gintis nuo užpuolikų, ir todėl nutarė nutraukti bylą.
Tą naktį L. Vaičiulionis Naujuosius šventė kaimo turizmo sodyboje prie Vilkijos (Kauno r.). Buvo atvykęs čia kartu su drauge, dalyvavo daugiau svečių. Apie trečią valandą dauguma šventusiųjų buvo neblaivūs. Prie L. Vaičiulionio pradėjo kabinėtis girtesni už jį du svečiai – esą L. Vaičiulionis kažką vaizduoja. Vienas jų netgi smogė kauniečiui į galvą. Tuomet L. Vaičiulionis pasakė turįs pistoletą savigynai, kurį visada nešiodavosi, ir jį iš rankinės išsitraukė. Kadangi agresyviai nusiteikęs vyras nieko nepaisė, grėsmę pajutęs kaunietis užsitaisė savo ginklą, perspėjo šausiąs ir iššovė Mantui V. į kojas, kai šis dar kartą užsimojo smogti. Pašautojo puolė ginti jo draugas Jonas S. Jis šauliui pasirodė grėsmingas, tad teko dar paleisti kelis šūvius, kol kiti svečiai šaulį nuginklavo. Buvo kilusios grumtynės. Viskas baigėsi tuo, kad skubiai buvo iškviesta greitoji pagalba, nes Mantas V. ir Jonas S. buvo sužaloti sunkiai – vienas į stuburą, kitas į pilvą.
Iki teismo L. Vaičiulionis buvo kaltinamas pasikėsinimu nužudyti 2 žmones. Kaltinimą palaikiusi prokurorė nekeitė savo pozicijos ir teisme – prašė įkalinti šaulį 9 metams.
Tačiau teismą įtikino kaltinamojo versija, kad jis tuo metu jautė didžiulę grėsmę savo gyvybei ir todėl privalėjo gintis, nes užpuolikai jau buvo jį apsmūgiavę.
Beje, Mantas V. apie tą naktį patirtus sužalojimus pasakojo nenoriai ir pretenzijų niekam neturėjo. Atmintimi dėl tuokart padauginto alkoholio skundėsi ir Jonas S. Galbūt ir tai padėjo teismui priimti palankią nutartį kaltintam L. Vaičiulioniui.
Irena Zubrickienė
