Gamintojai teisinasi, kad Lietuvos parduotuvėse realizuoja senas aliuminio pakuotes, kurios liko po pasitraukimo iš Rusijos rinkos. Statistika rodo, jog vis mažiau lietuviškos kilmės prekių kasmet išvežama į Rusiją, tačiau reputacinę žalą Lietuvai daro prekių reeksportas, kai Vakarų Europoje pagamintos prekės per Lietuvą keliauja į Rusiją.
TV3 žinioms „Švyturys-Utenos alus“ atstovas aiškino, kad produkcijos Rusijoje jau seniai neparduoda. Esą pakuočių rusų kalba liko nuo karo Ukrainoje pradžios, kai verslas nusprendė pasitraukti iš Rusijos rinkos.
„Švyturys-Utenos alus“ nutraukė visą eksportą į Rusiją, Baltarusiją tik prasidėjus karui per kelias dienas <...> Mums nutraukus eksportą liko keli milijonai skardinių paruoštų išpilti tam alui, kurį eksportuodavome į Rusiją, Baltarusiją“, – sakė „Švyturys-Utenos alus“ komunikacijos direktorius Dainius Smailys.
D. Smailys sako, kad reikėjo rinktis: arba priduoti skardines į metalo laužą ir gamintis naujas, arba pakuotes rusų kalba realizuoti kitose rinkose.
„Nepateisinama gamtos atžvilgiu, tai buvo priimtas sprendimas užklijuoti tuos rusiškus užrašus lietuvišku lipduku“, – tokį sprendimą argumentavo D. Smailys.
Verslas neslepia, kad pasitraukti iš Rusijos, Baltarusijos nebuvo lengva. Esą reikėjo ieškoti naujų stiklo tiekėjų ir rinkų.
„Dabar pagrindinė mūsų kryptis tolimieji rytai, Pietų Korėja, Japonija, Taivanas, kur sekasi neblogai“, – naujomis atsivėrusiomis galimybėmis džiaugėsi D. Smailys.
Prekių eksportas į Rusiją sumažėjo trečdaliu
Eksporto statistika rodo, kad Lietuvos verslas kasmet į Rusiją, Baltarusiją išveža mažiau lietuviškos kilmės prekių. Tiesa, daugybė Europos verslų su Rusija toliau prekiauja.
„Vien praėjusiais metais per 11 mėnesių lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją nukrito trečdaliu ir dabar jau daugiau nei du su puse karto mažesnis negu 2021 metais, prieš Rusijos-Ukrainos karą“, – tikino „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Daugiausiai pernai nuo sausio iki lapkričio Lietuva į Latviją eksportavo prekių už beveik 4 milijardus eurų. Po to eina Lenkija, Vokietija, Nyderlandai ir penktoje vietoje randame Rusiją. Į ją iš Lietuvos pateko prekių už beveik 2 milijardus eurų. Tiesa, svarbu paminėti, kad lietuviškos kilmės prekių čia nedaug, vos 4 procentai nuo bendro eksporto į Rusiją.
„Lietuviškos kilmės prekių eksportas, jis yra per pora metų kritęs apie 80 procentų, ką mes pagaminam Lietuvoje ir vežame į Rusiją. Tos sumos per mėnesį yra 5 milijonai eurų, kas nebėra daug“, – teigė SEB banko ekonomistas Tadas Poviliauskas.
„Jeigu pasižiūrėtumėm, ką praeitais metais iš lietuviškos kilmės eksportavome į Rusiją, daugiau negu 50 procentų sudaro dvi kategorijos. Tai yra virvės, verpalai, neaustinės medžiagos. Ir alkoholiniai nealkoholiniai gėrimai“, – sakė A. Izgorodinas.
Prekiaudamas su Rusija verslas rizikuoja prarasti pirkėjus
Ir nors lietuviškos kilmės prekių tiesiogiai į Rusiją eksportuojama mažiau, specialistai akcentuoja, kad turėti ekonominių santykių su Rusija nėra moralu.
„Tiek Lietuvos visuomenė, tiek ir užsienio visuomenė iki šiol labai atsargiai ir griežtai vertina prekybą su Rusija, ir tai yra ženklas, kad prekyba su Rusija kelia didelę reputacinę žalą <...> Su Rusija ir nepatikimomis NVS šalimis prekiauti reikia atsargiai, nes tos įmonės rizikuoja prarasti užsakymus“, – verslą įspėjo A. Izgorodinas.
Nemažą reputacinę žalą Lietuvai daro europietiški verslai, kurie savo prekes reeksportuoja per Lietuvą. Tokios prekės sudaro 96 procentus viso Lietuvos eksporto į Rusiją.
„Tai yra produktai pagaminti kitose valstybėse, bet tam tikrą laiką paguli sandėliuose Lietuvoje, iš Lietuvos yra toliau eksportuojami, bet techniškai ir statistiškai tai jau tampa Lietuvos eksportu“, – pastebi A. Izgorodinas.
Lietuvos eksporto statistikoje panašiai kaip Rusija atrodo ir Baltarusija, čia taip pat tik 4 procentus sudaro lietuviškos kilmės prekės. Tiesa, keistai atrodo tai, kad bendra visų eksportuojamų prekių į Baltarusiją suma pernai išaugo daugiau nei ketvirtadaliu, kai eksportas į Rusiją traukėsi. Ekonomistai tokį eksporto į Baltarusiją augimą sieją su bandymais apeiti sankcijas.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija aiškina, kad reeksportas per Lietuvą sumažėtų, jei Europos Sąjungai pavyktų išplėsti sankcionuotų prekių sąrašą.
Pasak valdžios, prekių srautas būtų taip pat mažesnis ir jei įvairias tarpininkavimo ar transportavimo paslaugas teikiančios Lietuvos įmonės neteiktų tokių paslaugų.
