Reikalavimai – vienodi, o rezultatai?
Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidotas Kisielius teigia, kad normos bei reikalavimai visiems miestams yra vienodi. Vis dėlto, jis pamini ir „Merų paktą“ – savanorišką įsipareigojimą savo vadovaujamoje savivaldybėje auginti energijos vartojimo efektyvumą bei atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą. Judėjimo idėja ir siekis – pagerinti Europos Sąjungos užsibrėžtą planą – iki 2020-ųjų minimalizuoti anglies dvideginio išlakas iki dvidešimties procentų. V. Kisieliaus teigimu, tokios savivaldybės, kurių sąraše ne tik didieji Lietuvos miestai Vilnius ir Kaunas, bet ir mažesnieji – Anykščiai, Jurbarkas, Telšiai ir kiti, bendrame kontekste išsiskiria.
Pasirenkami būdai – skirtingi
Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vyriausiasis specialistas buvo linkęs aplinkos oro kokybės prasme išskirti kurortus – tiesa, čia jis paminėjo ir didesnį finansavimą. Vis dėlto, kovoje su klimato kaita miestai turi savų būdų – dabar itin populiarūs dviračių takai, siekiant užkirsti kelią automobilių išmetamiems teršalams: tarp geriausiai važinėti dviračiu pritaikytų vietų žmonės įvardija pajūrį, Kurtuvėnų miestelį, Naująją Akmenę, Jonavą, Druskininkus. Miestai tobulina ir viešojo transporto sistemas, kiekvienais metais į gatves išrieda vis daugiau aplinkai „draugiškų“ autobusų. Be to, skatinama rinktis viešąjį transportą – atskiros juostos, skirtos viešajam transportui, patogesni maršrutai ir įvairios bilietų lengvatos vilioja pirmenybę teikti mažiau aplinkai kenksmingam keliavimo būdui. Be to, inicijuojamos miestų tvarkymų akcijos, sodinami augalai, įmonėms ir verslams keliami taršos normų reikalavimai ir kita.
„Žalieji“ miestai imasi įvairių problemos sprendimo būdų: vieni labiau dėmesį kreipia į gamtos priežiūrą, įvairias akcijas, kiti į transporto sistemas, tačiau jau iškeltų reikalavimų privalu laikytis visiems. Vis dėlto, kokius rezultatus matysime, priklauso ir nuo to, kiek savanoriškų pajėgų bus sudėta siekiant mūsų miestus padaryti gražesnius, švaresnius bei aplinkai „draugiškesnius“. Laikantis normų, žinoma, pažanga didžiulė, tačiau ji dar didesnė ir akivaizdesnė, kai su tarša kovojama ne todėl, kad laikytis taisyklių privalu, bet kai sąmoningai suvokiama, dėl kokių priežasčių tai daroma.
