„True story (angl. tikra istorija – red. past.). Kaip tapau prezidentūroje minėtu kultūros ministro klasioku, dailininku, dabar užsiimančiu pakuotės dizainu“, – taip savo įrašą feisbuke pradėjo dailininkas Edvardas Kavarskas.
„Trečiadienį ryte einu į darbą palei Nerį, kertu gatvę ties Utopija ir į mane tiesiasi ranka. Dar pusę sekundės spėju nužvelgti: mėlynas kostiumas, rudi odiniai batai, ruda odinė užrašinė kitoje rankoje. Dar trečdalis sekundės ir rankos paspaudimo kontaktas“, – tęsia menininkas.
Suprask, kostiumuotas žmogus – I. Adomavičius, su kuriuo E. Kavarskas kažkada mokėsi toje pačioje mokykloje. Tik ne klasėje, kaip kalbėjo ministras.
Aprašė, koks buvo pokalbis su Adomavičiumi
Toliau dailininkas pateikia atkurtą jųdviejų pokalbį, ministrą įvardydamas „Žmogumi“:
„ŽMOGUS: Labas.
AŠ: Labas.
O smegenys pradeda veikti turbo režimu. Nekenčiu tokių situacijų. Nė velnio neįsivaizduoju, kas tas žmogus, bet iš aprangos spėju, kad iš verslo pasaulio. Gal kažkada bendravome, gal kreipėsi dėl pakuočių.
Einame tiltu per Vilnelę.
ŽMOGUS: Kaip tu?
AŠ: Einu septintą km, galvoju apie dalyvavimą kitų metų Lūžio taške.
ŽMOGUS: Kažką kažką neužtikrintai.
Atrodo, kad nelabai žino. Gal ir ne iš verslo.
ŽMOGUS: Ką gyvenime veiki?
AŠ: Pakuočių dizaino agentūroje. Gaminiams pakuotes kuriame.
ŽMOGUS: O, mes kaip tik pakuotes atsinaujinome.
AŠ: Kokie gaminiai? Koks prekių ženklas?
ŽMOGUS: Prekių ženklas BRaVuEiPaa (pralėkė auto, pavadinimo neišgirdau), makaronus gaminame.
Sukame į Trispalvės al. gatvę. Makaronus, galvoju. Pastarosiomis dienomis fyde (naujienų sraute – red. past.) lyg ir aktualija. Tai, visgi, iš verslo.
Kažkiek metrų einame nejaukiai tylomis, nes mano smegenys vis dar sukasi, bandydamos suprasti, kas tas žmogus.
AŠ: O, istorijos mokytoją iš Čiurlionkės matau.
Jaučiu išsigelbėjimą iš tylos. Mokytojas stovi ir žiūri į Vilnelę.
ŽMOGUS: Labas rytas, Albinai.
ALBINAS: Labas, Ignai.
What? Ir jis pažįsta tą patį mokytoją? Vyksta trijulės small talk'as, o smegenys toliau doroja užduotį. Skaičiuoju, ką jau turiu: žmogus iš verslo, gamina makaronus, vardas Ignas, mokėsi Čiurlionkėje.
Suprantu, kad taškų suvedimas krypsta į blogą pusę, nes rezonuoja su fyde matyta info ir išvakarėse pasirašyta peticija. Atsilabiname su mokytoju ir kertu lemiamą klausimą.
AŠ: O tu kur eini?
ŽMOGUS: Į Prezidentūrą.
AŠ: … <...>
Toliau einame pro Rotondą, link katedros wc. Jis kažką pasakoja apie mokytojo žmoną ir muzikantų bendruomenę. Aš skaičiuoju žingsnius.
Ties wc ir Pilies/Šventaragio gatvių sankirta žingsniai pakrypsta į skirtingas puses.
JAU IGNAS (BET DAR NE IGNOTAS): Aš dar į bažnyčią užsuksiu, o tu parašyk kada dėl pakuočių.
AŠ: Tai jei ministru neišrinks (apverstas šypsniukas). <...>
Išsitraukiu telefą, gūglinu prie ko čia aš: Ignas, makaronai, kultūros ministras. Gaunu pilną vardą ir pavardę: Ignotas Adomavičius.
Lendu į fb profilį, skrolinu, randu postą, kur įsidėjęs 2002 m. foto prie Čiurlionkės išleistuvininkų ąžuolo. Suprantu, kad metais jaunesnis. O iš kito video, kuriame dainuoja, suprantu, kad iš muzikinės klasės. Žiūriu į foto ir vis tiek neatsimenu šio žmogaus. Toks neįsimintinas buvo. Ir prie ko čia klasiokas.
Va tokia istorija kaip prisidėjau prie ministro blėnių kalbėjimo Prezidentūroje. Gal net šiek tiek didžiuojuosi, kad jums buvo linksmiau klausyti, o dabar ir skaityti.
No happy ending (angl. jokios laimingos pabaigos – red. past.). Bent jau kultūrai, – rašo E. Kavarskas.
Prabilo Adomavičiaus bendramokslė: štai ką iš tiesų jam sakė
Į kultūros ministro Ignoto Adomavičiaus kalbas, esą jam sėkmės eiti pareigas linkėjo bendraklasiai, o tarp jų ir „nuostabi pianistė“ iš Šveicarijos, sureagavo minima menininkė.
Socialiniuose tinkluose paplito Šveicarijoje gyvenančios pianistės Emilijos Rosinienės komentaras. Moteris leidžia suprasti, kad greičiausiai yra I. Adomavičiaus minima „nuostabi pianistė“ ir išrežia visą tiesą, ką iš tiesų jam sakė.
Pasirodo, I. Adomavičiaus paminėti žmonės ne tryško palaikymu, o bandė jį atkalbėti imtis šių pareigų.
„Nuostabi pianistė iš Šveicarijos“, t. y. aš (iš tos vėlesnės klasės), vos paaiškėjus šiai kandidatūrai, su kitu klasioku (pakomentuos pats, jei norės) bandėme sugalvoti, kaip išgelbėti vargšą situacijoje nesusigaudantį bendramokslį nuo viešos gėdos ir tapimo pajuokų objektu. Kaip matote, įkalbėti atsiimti kandidatūrą ir atsitraukti pačiam, deja, nepavyko“, – feisbuke komentavo E. Rosinienė.
Anot pianistės, I. Adomavičiaus teiginys, neva ji buvo viena iš tų, kurie linkėjo jam sėkmės, neturi nieko bendro su palaikymo.
„Buvo užfiksuotas ir vėliau skambiai pacituotas tik paskutinis žodis „sėkmės“. Aiškumo dėlei, jokio palaikymo iš manęs kandidatas į ministrus (nuo ketvirtadienio – ministras – red. past.) neturi ir savo pasibaisėjimo „Nemuno aušra“ niekada neslėpiau“, – teigė E. Rosinienė.
„Žmogiškai man tikrai gaila paskirtojo ministro, keista, kad leidžia sau šitaip interpretuoti ir cituoti kažkokias nuotrupas ir nuostabu, nejaugi žmogus neturi blaiviai situaciją matančių šeimos narių ar artimų draugų, kurie jį sulaikytų nuo šitokio absurdiško žingsnio? Panašu, kad neturi. Manau, po šios keistos istorijos tiek aš, tiek „dailiokas pakuočių dizaineris“, tiek gerb. istorijos mokytojas atsargiau linkėsime žmonėms sėkmės, nes ji gali aplankyti juos visiškai netinkamu laiku ir netinkamomis aplinkybėmis...“ – rašė pianistė.
Adomavičius atsiprašo kultūros bendruomenės
Aštrios kritikos sulaukęs naujasis kultūros ministras Ignotas Adomavičius atsiprašo pasipiktinimo neslėpusios kultūrininkų bendruomenės. Pasak „Nemuno aušros“ atstovo, jo viešai išsakyti teiginiai nuskambėjo ne taip, kaip norėta. Politikas žada darbais įrodyti, kad jo tikslas – ne konfrontacija, o bendradarbiavimas.
„Mieli kultūros bendruomenės nariai, noriu nuoširdžiai jūsų atsiprašyti. Pagarsėjusios spaudos konferencijos Prezidentūroje metu ir vėliau ne visada tinkamai išreikšdavau savo mintis. Suprantu, kad kai kurios mano formuluotės galėjo nuskambėti ne taip, kaip norėjau, ir galėjo įžeisti jus. To tikrai nesiekiau“, – socialiniame tinke „Facebook“ rašė I. Adomavičius.
„Puikiai suprantu, kad aplink mane, kaip kandidatą, o dabar jau ir pareigas vykdantį kultūros ministrą, susiformavo neigiamas fonas. Būtent dėl to noriu parodyti darbais, kad mano tikslas – ne konfrontacija, o bendradarbiavimas. Aš pasirengęs išklausyti kiekvieną – tiek pritariančius, tiek kritikuojančius ir ieškoti konsensuso su visais“, – dėstė jis.
Adomavičius teigė sulaukęs bedramokslių palaikymo
Trečiadienį per spaudos konferenciją Prezidentūroje I. Adomavičius surengė tikrą šou: graudinosi, savo tinkamumą pareigoms motyvavo seneliu, postringavo apie kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio svarbą.
Jis taip pat tikino esą susilaukęs savo mokytojo ir bendraklasių palaikymo.
„Man mano mokytojas palinkėjo sėkmės. Palinkėjo sėkmės mokytojas. Mano klasiokė, vakar jai paskambinau į Šveicariją, kuri yra nuostabi pianistė, ji palinkėjo man sėkmės. Mano draugai rašo man žinutes, aš tikrai pažįstu daugelį menininkų, jie man linki sėkmės būti geru kultūros ministru, atstovauti kultūrą taip, kaip jie ją mato“, – pasakojo I. Adomavičius.
Tiesa, ketvirtadienį Seime I. Adomavičiaus iškalba baigėsi: politikas nesugebėjo konkrečiai atsakyti į žurnalsitų klausimus dėl savo tinkamumo pareigoms.
Nepaisant kritikos bangos, prezidentas Gitanas Nausėda I. Adomavičių paskyrė ministru.
Ketvirtadienį, Seimui svarstant, ar pritarti XX-osios Vyriausybės darbų programai, kultūros bendruomenė susirinko į protestą prie Prezidentūros reikšdami pasipiktinimą dėl I. Adomavičiaus paskyrimo į ministrus.
Pribloškiantis pasirodymas Prezidentūroje
Pirmoji I. Adomavičiaus, tuomet dar „Nemuno aušros“ kandidato į kultūros ministrus, spaudos konferencija buvo ryški – politikas graudinosi, kalbėjo apie senelį, M. K. Čiurlionį, taip pat išsakė savo nuomonę apie Salomėją Nėrį. Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda sprendimą dėl I. Adomavičiaus tinkamumo eiti ministro pareigas prezidentas priims artimiausiu metu, sako jo patarėjas Mindaugas Bundza.
I. Adomavičius pasisakymą žurnalistams pradėjo emocingu pasakojimu apie savo senelį. Pasak „aušriečio“, paauglystėje jo senelis talkino partizanams, saugojo pogrindinę spaudą.
„Šiandien rytą turėjau progos, nes anksti atvežiau sūnų į mokyklą, pakeliui dar turėjau pusantros valandos, užsukau pas senelį. Jeigu bet kokiu atveju nors kokią kultūros dalį reikėtų išlaikyti arba ją priimti, tai nuo tų žmonių, kurie to verti.
Mano senelis gimęs 1932 metais, jam eina 94 metai. Jis prisiekęs Lietuvai nuo pat vaikystės, nuo gimimo iki dabar. Kai buvo paauglys, jis padėdavo partizanams, kai augo, stiprėjo, ėjo studijos, jis slėpė didelę kultūrinę literatūrą apie partizanus, kur pas jį slepiama iki šiol spintoje, dar iki šiol jis bijo pasakyti, kad jis ją turi, todėl, kad dar bijo, jog jį gali išvežti“, – graudindamasis pasakojo I. Adomavičius.
„Aš pas į atėjau, papusryčiavom, pasišnekėjom smagiai. [Jis] mane palaiko, nors jis visą laiką balsavo už konservatorių partiją ir turi netgi padėkas. Kaip ten bebūtų, kartais skiriasi partinės pažiūros, bet nesiskiria požiūris į kultūrą ir jos išsaugojimą. Tai aš norėčiau, kad išsaugotume tokią kultūrą, kad rastumėt laiko ir aplankytumėt mano senelį, pasišnekėtumėt, ką jis turi savo. Nes jeigu tai išsineš, užmiršim amžiams, o reikia tą kultūrą saugoti“, – dėstė I. Adomavičius.
Tiesa, kaip saugoti „tokią kultūrą“, jis nedetalizavo.
Tęsdamas savo pasakojimą, I. Adomavičius tvirtino antradienio rytą prieš spaudos konferenciją Prezidentūroje sutikęs buvusį bendraklasį, buvusį istorijos mokytoją, kurie jam išreiškė palaikymą. Politikas pažymėjo, kad sulaukė ir daugybės draugų menininkų skambučių, kurie linkėjo jam sėkmės.
Adomavičius: būsiu visos Lietuvos kultūros ministras
Savo kalboje kandidatas užsiminė ir apie kultūros svarbą regionuose.
„Kiek yra daug darbo žmonių, kurie dirba paprastą darbą. Yra suvirintojai, yra kepėjai, yra virėjai, yra statybininkai. Bet jie vakare grįžta, atsisėda savo garažiuke, atsidaro molbertą ir tapo. Kiti žmonės stengiasi kurti, bet yra paprastesni, jei nėra tokie išdidūs“, – pasakojo „aušrietis“.
„Pagalvojau apie Aukštakalniuose (Rokiškio r. – red. past.) žmogų. <...> Buvau užėjęs į trobelę. 80 metų senukas, jisai gyvena vienas. Įdomu, kokią jisai kultūrą tenais mato? Ar tą Vilniaus elito ir pažibos aukštakulnius? Ar dėl to mes kovojom? Kokią kultūrą tenais, regionuose mes diegsim? Kokia kultūra ten bus?“ – bėrė klausimus kandidatas.
Taip pat I. Adomavičius leido suprasti, kad prieš porą dienų minėtos kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osios gimimo metinės nepelnytai nublanko dėl užvirusių diskusijų dėl Kultūros ministerijos ateities.
„Prieš dvi dienas buvo 150 metų Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui. Rugsėjo 22 d. Ji niekados negrįš atgal. Niekados. Bet kažkoks visuomenininkas, kažkoks žmogus sugalvojo tą paversti į paprasčiausią... Aš esu paprastas, aš niekam nereikalingas, aš paprastas žmogus. Kodėl reikia iškelti mane, kuris dar nėra toks iškilus kaip Čiurlionis?“ – kalbėdamas emocijų neslėpė jis.
„Jeigu būsiu kultūros ministras, būsiu visos Lietuvos, visų pasaulio lietuvių kultūros ministras. Ir Kultūros ministerija ne veltui tapo šiandien labiausiai matoma – dėl to, kad kažkas joje gali pasikeisti“, – apibendrino I. Adomavičius.
I. Adomavičius taip pat sako, kad Rusijoje ar Kryme po aneksijos koncertavę ar lankęsi atlikėjai bei menininkai turėtų būti griežčiau sankcionuojami.
„Reikėtų filtruoti“, – trečiadienį žurnalistams Prezidentūroje teigė I. Adomavičius.
Po 2022 m. invazijos į Ukrainą pasitaikė ne vienas atvejis, kada į Lietuvą buvo neįleisti rusų ir kiti atlikėjai, koncertavę aneksuotame Kryme ar šlovinę Kremliaus režimą.
Akis bado kompetencijų stoka
Rugpjūtį pasirašius naują koalicijos sutartį, teisė deleguoti kultūros ministrą atiteko Lietuvos socialdemokratų partijai. Tuomet šalies vadovas į pareigas paskyrė Vaida Aleknavičienę.
Tačiau Vyriausybs formavimas strigo, nes prezidentas nepatvirtino aplinkos ir energetikos ministrų, kurių kandidatus turėjo pasiūlyti „Nemuno aušra“. Prezidentūra buvo iškėlusi sąlygą „Nemuno aušrai“, jog kandidatai turi būti nepartiniai.
Baigiantis terminui, socialdemokratai su „aušriečiais“ apsikeitė energetikos ir kultūros ministerijomis. Į kultūros ministrus pasiūlytas makaronų fabriko vadovas I. Adomavičius, o Energetikos ministerijai toliau vadovaus Žygimantas Vaičiūnas.
I. Adomavičiaus kandidatūra sukėlė audras ne tik kultūros bendruomenėje. Į kultūros ministrus Remigijaus Žemaitaičio siūlomas Seimo patarėjas I. Adomavičius yra ne tik politikos naujokas, bet, pasirodo, ir tolimas R. Žemaitaičio giminaitis. Jis – R. Žemaitaičio brolio žmonos sesers vyras.
I. Adomavičius taip pat sulaukė kritikos dėl kompetencijų stokos. Mat kultūros srityje vadovavimo patirties ji neturi, vadovauja makaronų gamybos fabrikui. Arčiau kultūros buvo nebent jo bandymai dalyvauti keliuose muzikiniuose projektuose, kuriuose sėkmė politiko nelydėjo.
„Aušriečių“ į kultūros ministrus pasiūlytas I. Adomavičius yra Seimo vicepirmininko Raimondo Šukio patarėjas, yra baigęs Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą, dainuoja bažnyčios chore.
42-ių I. Adomavičius yra dirbęs įvairiose darbovietėse, penkerius metus iki Seimo rinkimų buvo įmonės „Bravopasta“ komercijos direktorius, anksčiau apie septynerius metus užsiėmė šaldytų maisto produktų gamyba.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
