Iš viso Ministrų kabinetas įstatymų leidėjams ketina teikti 55 įstatymų pataisų paketus: 42 rugsėjį, 13 – spalį. 41 projektu siekiama įgyvendinti visos kadencijos Vyriausybės darbų programos nuostatas.
Finansų ministerija spalį ketina teikti 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą ir su juo susijusius teisės aktų projektus. Ketinama patvirtinti vidutinės trukmės – 2025–2027 m. – valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų rodiklius ir konsoliduotojo biudžeto rodiklius. Taip pat 2025 m. Pensijų anuitetų fondo biudžeto rodiklius, valdomų valstybės socialinių fondų (Valstybinio socialinio draudimo fondo, Garantinio fondo ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo) 2025 m. rodiklius ir biudžetus bei kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą.
Minėta ministerija taip pat numato pokyčius Azartinių lošimų įstatyme, kuriais rugsėjo mėnesį sieks mažinti nelegalių lošimų prieinamumą ir didinti lošėjų interesų apsaugą bei stiprinti probleminių lošėjų apsaugą. Taip pat ketinama įtvirtinti supaprastintą ir vartotojui nemokamą būsto paskolų refinansavimo režimą.
Kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), Finansų ministerija tikisi grįžti ir prie mokesčių sistemos peržiūros bei persvarstyti mokestiniuose įstatymuose nustatytas neterminuotas lengvatas ir kitas specialiąsias apmokestinimo sąlygas.
SADM taip pat siūlys pokyčius Pensijų kaupimo įstatyme spalio mėnesį, kuriais būtų patobulinta kaupimo sistema, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo pastabas.
Aplinkos ministerija rugsėjį vienu iš prioritetinių darbų įsivardijo naujos redakcijos Miškų įstatymo svarstymą, kuriuo būtų numatyta gamtos vertybių apsaugai palanki miškininkystė, rezervinių miškų įtraukimas į kompleksinę miškų ūkio veiklą, atsižvelgiant į klimato kaitos ir biologinės įvairovės iššūkius.
Susisiekimo ministerija planuoja Pašto įstatymo pokyčius, kuriais būtų peržiūrėtas universaliosios pašto paslaugos teikimo reguliavimas, Ekonomikos ir inovacijų ministerija Viešojo administravimo įstatymo pokyčiais sieks nustatyti, kad gyventojams ir verslams išduodamų leidimų sąlygos būtų proporcingos.
Žemės ūkio ministerija numato pakeisti Žemės ūkio duomenų centro teisinę formą į akcinę bendrovę, o Energetikos ministerija Elektros energetikos įstatymo pokyčiais sieks apriboti nacionaliniam ir energetiniam saugumui grėsmę keliančių valstybių tiekėjų ar gamintojų valdymo sistemų naudojimą energijos kaupimo įrenginiuose, saulės šviesos energijos elektrinėse ir vėjo elektrinėse.
Savo ruožtu Krašto apsaugos ministerija (KAM) tarp esminių darbų nurodo įstatymo projektą dėl Tauragės ir Šilalės karinių poligonų įsteigimo. Jam pavasario sesijos pabaigoje Seimas pritarė po pateikimo. Taip pat rugsėjį ketinama pateikti Seimui ratifikuoti Lietuvos ir Vokietijos vyriausybių susitarimą dėl gynybos. Jame, kaip nurodo ministerija, būtų reglamentuoti Vokietijos karinių pajėgumų atvykimo, išvykimo iš šalies aspektai, mokesčių, švietimo ir medicinos paslaugų tiekimo, kiti su brigados dislokavimu susiję klausimai.
KAM darbų programoje mini ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pataisas, kuriomis būtų įvestas draudimas su įslaptinta informacija dirbantiems valstybės pareigūnams vykti į Lietuvai nedraugiškas šalis. Ministerija žada teikti ir Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo pakeitimus, kuriais norima plėtoti organizacijos veiklą ir stiprinti jos pajėgumus.
Tuo metu Vidaus reikalų ministerija (VRM) ketina teikti Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo pataisas, kuriomis norima sudaryti reikiamas prielaidas perspėjimo sistemų plėtrai. Teisingumo ministerijos darbų sąraše – Seimą jau pasiekęs Tautinių mažumų įstatymo projektas. Taip pat – įstatyminės pataisos, kurios įtvirtintų teisę žurnalistams neatlygintinai gauti duomenis iš Politinių organizacijų narių registro.
Užsienio reikalų ministerija (URM) planuoja siūlyti Seimui denonsuoti Lietuvos ir Rusijos bei Baltarusijos sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos.
Nutarimo projektu dėl Vyriausybės darbų ateinančioje rudens sesijoje siekiama suderinti Vyriausybės ir Seimo darbą, kad Ministrų kabinetui svarbiausi teisės aktų projektai būtų parengti ir priimti parlamente.
Devintoji eilinė parlamento sesija prasidės rugsėjo 10 dieną.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Konservatorių partijos vienas iš lyderių A. Kubilius net neslepia, kad po Seimo rinkimų prie Lietuvos valdžios vairo gali stoti socialdemokratų – konservatorių -liberalų koalicija:
„Visgi proeuropietiškos jėgos turėtų susitarti ir neleisti tokioms jėgoms (past radikalioms) ateiti į valdžią , o tai būtų pasiekta, jei koaliciją sudarytų socialdemokratai, konservatoriai ir liberalios jėgos“.
Taigi Merfio dėsnio galiojimas nesibaigia, o pats dėsnis skamba taip: „balsuoji už socialdemokratą - gauni konservatorių“.
O čia priminimas apie tai, kuo šiuo metu užsiima tos „proeuropietiškos“ jėgos, kurias Lietuvoje atstovauja konservatoriai, socialdemokratai ir liberalai:
- genderinė propaganda su visomis Stambulo konvencijomis bei 72 lytimis priešakyje;
- cenzūra ir kilpos žodžio laisvei veržimas;
- karo propaganda;
- prievartinės medicininės procedūros (plandemijos istorija);
- ES miestų naikinimas, užverčiant juos nelegalių imigrantų srautais.
- nacionalinių vyriausybių galių mažinimas.
Tuo tarpu taip vadinamieji „radikalai“, kurių taip baiminasi A. Kubilius, turi visiškai priešingas pozicijas. Nenuostabu, kad Europoje „radikalai“ sulaukia vis daugiau palaikymo iš žmonių, kuriuos jau galutinai užkniso tos visos „liberaliosios darbotvarkės“ su visomis „europietiškomis vertybėmis“, tempiančiomis visuomenę tiek moralinės, tiek intelektualinės, tiek dvasinės degradacijos link.
Vis daugiau Vakarų pasaulio žmonių sako „NE“ tam visam leftistiniam dumblui. Nenuostabu, kad tai labai neramina ir ''konservatorių partijos'' lyderius.
Ir jei kas dar nori tikėti, kad Lietuvos politinė erdvė yra suskaldyta į „dešiniuosius“, t.y. ''konservatorius'' ir „kairiuosius“, t.y socdemus, tai čia jau praeitis.
Dabar kova vyks tarp „leftistinio“ bloko (konservatoriai, socdemai, liberalai) ir dešiniojo sparno ( kai kurios „nesisteminės“ partijos bei koalicijos, iš dalies ir Valstiečių partija. )
P.S. Galite mane vadinti radikale. Aš nepritariu nė vienam iš aukščiau paminėtų punktų, kurie nusako „proeuropietiškų“ jėgų požymius. Ir Paryžiaus olimpiados atidarymo šventė – ne mano skonio.''
-- KUR GP< STT>FNTT>Policija>Teismai?
