Pelno mokesčio tarifo didinimas mažintų šalies konkurencingumą – tokią išvadą padarė Vyriausybė, išnagrinėjusi parlamentarų siūlymą.
Vyriausybė išnagrinėjo Seimo narių grupės siūlymą keisti Pelno mokesčio įstatymą ir padarė išvadą, jog pateiktas įstatymo pakeitimo projektas diferencijuoti ir padidinti tarifus susilpnintų Lietuvos konkurencingumą pritraukiant investicijas regione.
Be to, kai kurie mokesčių pakeitimai neatneštų prognozuojamų pajamų į nacionalinį biudžetą, o mokesčio apskaičiavimas ir administravimas taptų sudėtingesni.
Seimo nariai siūlė 5 proc. padidinti pelno mokesčio tarifą, įvesti progresinį tarifą dividendams ir palūkanoms bei įvesti papildomas sąlygas investicinio projekto lengvatai.
Vyriausybė konstatavo, kad pateiktas įstatymo projektas paskatintų kapitalo traukimąsi iš Lietuvos. Pavyzdžiui, Latvijoje pelno mokesčio tarifas yra 15 proc., Lenkijoje – 19, o Estijoje prievolė mokėti pelno mokestį atsiranda tik paskirstant pelną.
Savo argumentus Vyriausybė grindė ir bendru euro krizę besistengiančių įveikti šalių susitarimu, jog taikant mokestines priemones turi būti orientuojamasi į mokesčio bazės išplėtimą, bet ne tarifo didinimą, teigiama Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime.
Taip pat atkreiptas dėmesys, kad galimą teigiamą poveikį biudžetui vien dėl pelno mokesčio tarifo pakeitimo sumažintų ar net visiškai panaikintų neigiamas netiesioginis poveikis verslo ir investicinei aplinkai.
Progresinis tarifas dividendams ir užsienio įmonių honorarams dėl Europos Sąjungoje taikomo reglamentavimo ir dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių neturėtų įtakos nei viešiesiems finansams, nei pasiektų tikslą labiau apmokestinti didesnes pajamas gaunančius vienetus.
Dėl investicinių projektų lengvatos pastebėta, jog ji yra riboto termino ir jai įpusėjus būtų pažeisti įmonių teisėti lūkesčiai griežtinant lengvatos sąlygas.
Pasak pranešimo, Vyriausybės pozicija susijusi ir su tuo, kad siūlomas projektas komplikuotų pelno apmokestinimo sistemą, pabrangintų mokesčio administravimą.
