Įtvirtinus prievolę gydymo specialistams deklaruoti privačius interesus, Sveikatos apsaugos ministerija su VTEK nusprendė atlikti bandomąjį sveikatos priežiūros įstaigų skaidrinimo projektą: patikrinti pasirinktos vidutinio dydžio ligoninės, Panevėžio respublikinės, darbuotojų deklaracijose pateiktos informacijos kryžminę patikrą. Įvertinus rezultatus, tokios patikros planuojamos kitose gydymo įstaigose.
Pasak R.Valentukevičiaus, patikra diagnozuos viešojo sektoriaus gydymo įstaigų silpnąsias vietas interesų konfliktų požiūriu, o baigus bandomąjį projektą bus galima įvertinti, kaip veikia sistema, ir pritaikyti atitinkamas prevencines priemones.
„Kitas svarbus iš to išplaukiantis tikslas – užtikrinti, jog viešajame sektoriuje dirbantys gydymo specialistai, privalantys pateikti privačių interesų deklaracijas, teisingai ir laiku atskleistų savo kontaktus su privačiais asmenimis. Svarbu, jog sveikatos priežiūros specialistai šią įstatymo prievolę suvoktų ne kaip formalumą, bet kaip pamatą skaidrumui: visuomenei atskleidžiami duomenys turi rodyti ir asmens siekį dirbti skaidriai“, – R.Valentukevičius sako BNS raštu pateiktuose atsakymuose.
VTEK vadovas taip pat pažymi, kad šių metų pradžioje įsigaliojo naujas privačių interesų deklaracijos priedas, kuriame galima nurodyti abejonių galinčius sukelti ryšius, atsiradusius einant pareigas. Tai gali būti, pavyzdžiui, privačių asmenų lėšomis finansuoti mokymai, produktų prezentacijos, gauti produkcijos pavyzdžiai, gautos nemokamos paslaugos ir panašiai.
Panevėžio respublikinė ligoninė savo pateiktame komentare BNS sako, jog „šis patikrinimas pasitarnaus esamos padėties mūsų ligoninėje išgryninimui bei padės ateityje visų darbe nuosekliai laikytis darbo kokybės, skaidrumo, paslaugų prieinamumo ir gerinimo principų".
Pasak R.Valentukevičiaus, medikų veiklos skaidrumas nėra tikslas pats savaime, jis svarbus ir patiems medikams, ir jų pacientams, ir pacientų artimiesiems. Komisijos vadovas pateikia pavyzdžius, kad skaidrumas užkirs kelią tokiai veiklai, kai pacientai siunčiami atlikti nebūtinų tyrimų ar konsultuotis į privačias įstaigas, kuriose dirba pats siunčiantis gydytojas arba kiti giminystės ar kitais ryšiais su juo susiję asmenys.
„Kitas pavyzdys – kai, skiriant vaistus, pirmenybė teikiama vienai kuriai nors farmacijos kompanijai ir jos gaminamai produkcijai. Taigi būtina įvertinti viešajame sektoriuje dirbančių sveikatos priežiūros specialistų priimamų sprendimų skaidrumą ir imtis atitinkamų korupcijos prevencijos priemonių. Siekiame, jog galutiniame sveikatos priežiūros įstaigų skaidrinimo etape pacientai turėtų galimybę patys įvertinti pasirinktą gydymo specialistą skaidrumo požiūriu“, – pažymi komisijos pirmininkas.
Jis taip pat sako, kad privačių interesų deklaracija yra savotiškas „draudimo polisas“ pačiam deklaruojančiajam: įvertinęs savo rizikos zonas, asmuo turėtų žinoti, kaip elgtis vienu ar kitu atveju, kad nesukeltų visuomenės akyse abejonių dėl savo veiklos skaidrumo.
„Norime, kad viešajame sektoriuje dirbantys gydymo specialistai būtų geriau matomi visuomenei, o ypač jautriai jos grupei – pacientams“, – sako R.Valentukevičius. VTEK vadovas tvirtina dar negalintis pasakyti, kiek laiko truks Panevėžio respublikinės ligoninės specialistų deklaracijų patikra. Tuo tarpu parengiamieji darbai jau vyksta, specialistai keičiasi informacija, procesas prasidės vasario mėnesį. Bandomąjį skaidrinimo projektą planuojama pradėti vasario mėnesį.
Panevėžio respublikinė ligoninė BNS pateikė informaciją neturinti duomenų, kiek jos specialistų turi darbo santykių kitose darbovietėse, bet pabrėžė, kad įstatymas to nedraudžia, tik svarbu, kad nesidubliuotų darbo laikas.
„Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, kaip ir kiekvienoje šalies gydymo įstaigoje, yra specialistų, kurie laisvu nuo pagrindinio darbo metu dirba kitose darbovietėse, tame tarpe ir privačiose gydymo įstaigose. Įstatymas to nedraudžia. Tikslaus skaičiaus darbuotojų, kurie dirba privačiose gydymo įstaigose, neturiu - mums svarbiau užtikrinti, kad nesidubliuotų darbo laikas ir nebūtų dvigubo apmokėjimo, ką draudžia įstatymas“, – teigiama ligoninės ryšių su visuomene specialisto Vytauto Riaubiškio perduotuose atsakymuose.
Ligoninė taip pat tvirtina, kad jų darbe pacientų „persiuntimo“ į privačias gydymo įstaigas klausimas „niekada ir nebuvo opus, išskyrus vieną atvejį, kuomet tai nutiko“. Pasak pateiktos informacijos, ši gydytoja buvo svarstyta Etikos komisijos posėdyje, jai pareikšta pastaba.
Prievolė gydymo specialistams deklaruoti privačius interesus buvo įtvirtina 2014 metais, deklaracijas jie turėjo pateikti iki 2015 metų kovo. Atlikdama Panevėžio ligoninės gydytojų ir farmacininkų privačių interesų deklaracijose pateiktos informacijos kryžminę patikrą VTEK jų duomenis lygins su SODROS, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos bei Valstybinės ligonių kasos duomenų bazėse esančia informacija.
Pasak VTEK, taip siekiama užtikrinti, jog deklaracijas teikiantys viešajame sektoriuje dirbantys gydymo specialistai atskleistų savo kontaktus su privačiais asmenimis, respublikinė Panevėžio ligoninė pasirinkta siekiant įvertinti vieno vidutinio dydžio sveikatos priežiūros įstaigos veiklos atitikimą įstatymų reikalavimams.
