Pasak jo, taip įvyksta, nes partijos viena kitai „skolina“ į rinkimų komisijas deleguojamus atstovus.
Anot tyrimo, į 56 apylinkių rinkimų komisijas Vilniaus rajone savo atstovus delegavo 11 politinių partijų, narius skyrė ir kandidatų sąrašų nekėlusios Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) bei „Laisvė ir teisingumas“.
LRT Tyrimų skyrius teigia gavęs patvirtinimus, kad tarp partijų vyksta atstovų „mainai“ – užtektinai savo žmonių neturinčios politinės organizacijos į komisijas siūlo žmones, per ankstesnius rinkimus dirbusius su LLRA-KŠS, kai kurie jų iki šiol yra šios partijos nariai.
Nemaža dalis šių atstovų dirba LLRA-KŠS valdomoje rajono savivaldybėje ar jos valdomose įmonėse. Politikai teigia, kad tokie „mainai“ – įprasta praktika, nes trūksta žmonių, norinčių dirbti rinkimų komisijose.
Vienas „Laisvės ir teisingumo“ lyderių Artūras Zuokas LRT patvirtino, kad ši partija į Vilniaus rajono rinkimų komisijas galėjo pateikti ir kitos organizacijos žmones.
„Gali būti, kad neturėjome kandidato, arba dar kažkas. Arba atvirkščiai, galbūt ėmėme kvotas jų (LLRA-KŠS – red.) Vilniuje. Per visus rinkimus tai vyksta“, – sakė A. Zuokas.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narys Maksimas Reznikovas patvirtino, jog „teoriškai įmanoma“, kad partija teiktų ne savo, bet kitos partijos atstovą, tačiau tokie atvejai VRK, anot jo, nėra žinomi.
„Tai nebūtinai reiškia didelę riziką, jei tie atveja vienetiniai. Bet įstatyme yra saugiklis – rinkimų komisijos negali sudaryti vienos partijos nariai, nes tada nėra konkurentų kontrolės. Jeigu toks faktas taptų žinomas, tai sudarytų pagrindą sudaryti komisiją iš naujo, nes ji neatitiktų reikalavimų. Bet mums nėra žinomi tokie atvejai“, – kalbėjo jis.
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyko kovo 5-ąją. Antrasis merų rinkimų turas vyks kovo 19 dieną.
