„Teismo sprendimas kaip ir aiškus, aišku turbūt dar gali būti apskundimas aukštesnei instancijai, bet mums indikuoja (…), kad savivaldybė jau turi galvoti apie tai, kad paminklą visgi reikės nukelti ir pradėti tarimąsi, kur tas paminklas galėtų būti iškeltas“, – Eltai sakė komisijos pirmininkė.
LGGRTC priėmus sprendimą, įpareigojantį sostinės savivaldybę nukelti S. Nėries paminklą, poetės anūkė Salomėja Bučaitė kreipėsi į teismą, nurodydama, jog Vilniaus prokurorai atsisakė ginti viešąjį interesą. Tiesa, Vilniaus apylinkės teisme ji pralaimėjo, šio teismo sprendimą galioti paliko ir Klaipėdos apygardos teismas.
Po to S. Bučaitė kartu su Lietuvos meno kūrėjų asociacija kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydama atšaukti LGGRTC sprendimą. Regionų administraciniame teisme ši byla dar nėra pradėta nagrinėti.
Atsižvelgiant į šią situaciją, Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisija ketina pradėti diskusijas, kam galėtų būti perleistas nukeltas paminklas.
„Artimiausiu metu mes jas (diskusijas – ELTA) pradėsime, nes vis tiek įpareigojimą kaip ir aiškų turime. Nėra, aišku, tas sprendimas mums labai lengvas, suprantame ir visuomenės nuotaikas šiuo klausimu, nes išties tiek mokyklos pavadinimo keitimas, tiek gatvės pavadinimo keitimas nesulaukė visuomenės tokio priešiškumo, koks buvo šiuo atveju“, – pridūrė ji.
Pasak K. Gogelienės, artimiausiu metu bus sprendžiama, kuriam muziejui bus atiduota nukelta poetės skulptūra.
„Pati Genocido centro nutartis (…) indikuoja, kad paminklas turi būti iškeltas, bet po to eksponuojamas muziejiniais, edukaciniais tikslais, tai turbūt reikėtų čia galvoti apie tarimąsi su muziejais, bet taip pat norėtume į procesą įtraukti tiek skulptūros autoriaus artimuosius, tiek ir poetės artimuosius“, – aiškino savivaldybės atstovė.
„Konkrečios vietos tikrai neturime, nesvarstėme, tai tarsimės su įvairiomis pusėmis – gal atsiras ir savanorių muziejų, kurie priimtų šį paminklą. Tik tikrai nesinorėtų šio paminklo atiduoti Grūto parkui, nes nemanau, kad tai yra tas kontekstas, kuriame paminklas galėtų atsirasti“, – pridūrė ji.ELTA primena, kad Desovietizacijos komisija priėmė išvadą sostinėje esantį S. Nėries paminklą perkelti į muziejų. Pasak komisijos pirmininko, šis paminklas priskirtas ideologiniams tikslams.
Tokią išvadą sukritikavo visuomenininkai ir literatūrologai. Pasak jų, komisijos teiginiai, jog paminklas yra ideologinis, o pati poetė neturėjo sąsajų su Vilniumi, yra per menki.
Poetė S. Nėris visuomenėje vertinama nevienareikšmiškai dėl komunizmo totalitarinės santvarkos propagavimo. Okupacijos metais poetė su delegacija vyko į Maskvą prašyti, jog Lietuva po būtų priimta į Sovietų Sąjungą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
