„Biudžete kėlėme tikslą, kad jis būtų atsakingas keliomis prasmėmis: pirmiausia, kad finansiškai nebetemptų Vilniaus į dugną ir turėtų bent galimybę judėti į priekį normaliai. Kitas aspektas galbūt dar svarbesnis – kad planuojant išlaidas būtų iš tikrųjų, ne žodžiais, pažiūrėta, kur yra didžiausi vilniečių poreikiai. Trečia – atsisakyti visokių nereikalingų politinių administracinių išlaidų, nepereikvoti lėšų“, – sakė R.Šimašius.
Meras nurodė, kad sutaupyti lėšas padėjo efektyvesnis finansų valdymas:
„Trečdaliu sumažinome automobilių parką, pigiau išlaikomas savivaldybės pastatas, bus mažiau komandiruočių, kelis kartus mažiau nei pernai pirksime studijų. Vien tik tas, kad nebereiškia išlaikytų avialinijų, miestui sutaupo 12 milijonų eurų“, – sakė R. Šimašius.
Tvarkys kiemus ir skverus
Jis nurodė, kad kitąmet miestas sutvarkys 200 įvažiavimų į kiemus (kainuos 2,6 mln. eurų), 10 skverų mikrorajonuose (kainuos 500 tūkst. eurų), atnaujins 17 mokyklų ir 9 darželius (už 13,6 mln. eurų), sukurs 890 naujų vietų savivaldybės darželiuose, tęs 100 eurų kompensacijos sistemą į privačius darželius vaikus vedantiems tėvams.
„Pirmą kartą per trejus metus įrengsime septynis kilometrus naujų šaligatvių – tam numatyta 358 tūkst. eurų. Taip pat investuosime į 200 probleminių dviračių takų pagerinimą, o esminis proveržis šioje srityje lauks 2017-aisiais. Taip pat atnaujinsime 6,5 kilometro Neries krantinę, atnaujinsime visą betoninė krantinės dalį, kam prireiks 2 mln. eurų“, – kalbėjo Vilniaus meras.
R. Šimašius taip pat nurodė, kad savivaldybė pradės statyti du baseinus – vieną nacionalinį, o kitą mažesnį – taip, pasak mero, uždarius Lazdynų baseiną sportininkai turės, kur treniruotis.
Viena opiausių miesto problemų – kamščiai – bus sprendžiama, mero teigimu, trečiojo aplinkkelio etapo užbaigimu. Taip, sako R. Šimašius, šiaurės vakarinėje miesto dalyje spūsčių sumažės.
Nemato R. Šimašiaus nuopelno
Buvęs miesto meras, dabartinis tarybos narys Artūras Zuokas sako, kad R. Šimašiaus nuopelnas mažinant miesto deficitą yra lygus nuliui.
„Mes kreipėmės prieš trejus metus į Konstitucinį Teismą, kuris pritarė visiems mūsų teiginiams, kad Vyriausybė ir Seimas diskriminuoja Vilniaus miesto gyventojus kitų miesto gyventojų atžvilgiu ir skiria nepakankamą biudžetą. Vyriausybė ir Seimas, planuodami kitų metų biudžetą, atsižvelgė į Konstitucinio Teismo nutarimą ir Vilniaus miestui papildomai skyrė beveik 44 mln. eurų“, – sako A. Zuokas.
Jis taip pat nurodė, kad biudžetas yra „remontinis“, nes pinigai išdalinami įvairioms sferoms po truputį kažką paremontuoti.
„Biudžete trūksta noro matyti Vilnių kaip regiono centrą, o visi remontai yra geriausias būdas plauti ar leisti pinigus be jokio rezultato – duobes keliuose po kelių metų juk vėl reikės remontuoti. Tad šiame biudžete nėra jokios ambicijos“, – sako A. Zuokas.
Buvęs meras taip pat biudžete pasigedo Europos Sąjungos finansuojamų projektų lėšų, o jeigu, teigia A. Zuokas, Vilnius neįgyvendins strateginių ilgalaikių projektų, po 2020 metų to nebus išvis įmanoma padaryti, nes Europos Sąjungos finansavimo nebebus.
A. Zuokas klaidina
R. Šimašiaus patarėjas Aleksandras Zubriakovas nurodė, kad A.Zuokas klaidina visuomenę, teigdamas, kad po KT išaišikinimo Vilniaus miestui tenkanti GPM dalis padidėjo.
„Seimas nėra padidinęs GPM dalies miestui. Taip, papildomos mokesčius už gyventojų pajamų mokestį (GPM) – 43 mln. eurų – buvo surinkta. Viena dalis – 23 mln. eurų surinkta dėl to, kad mūsų administracija Finansų ministerijoje išsiderėjo geresnę GPM skaičiavimo metodiką miestui, o kita dalis, dėl ko buvo daugiau surinkta GPM, buvo ta, kad didėjo vidutinis darbo užmokestis ir gyventojai GPM pavidalu į miesto biudžetą sunešė daugiau pinigų – taip ir atsirado tie 43 mln. eurų“, – kalbėjo mero patarėjas.
Jis nurodė, kad biudžeto subalansuoti vis dar nepavyksta dėl to, kad miestas turi mokėti palūkanas už iš seniau besivelkančias skolas, kurių tikrai yra apstu. Tačiau subalansuotas biudžetas kaip tikslas mero komandai, pasak A. Zubriakovo, išlieka.
Biudžetas atsakingesnis
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų narys Vilniaus taryboje Valdas Benkunskas nurodė, kad miesto biudžetas yra atsakingesnis už praėjusių metų biudžetą, o subalansuotas biudžetas šiemet yra nerealus tikslas, nes, tarybos nariu teigimu, didelė dalis lėšų tenka skolų mokėjimui.
„Šiemet pinigai kreipiami į švietimo sektorių, miesto viešųjų erdvių priežiūrą ir panašiai, tad pinigų išleidimas šiemet yra atsakingesnis. Aišku, pinigų tikrai trūksta, tačiau savivaldybė sieks iš įvairiausių sričių surinkti kuo daugiau pinigų: tai yra ir privatizavimo lėšos, ir nekilnojamojo turto mokesčiai – kas viskas būtų administruojama efektyviau ir kad pinigų būtų gaunama daugiau“, – kalbėjo V. Benkunskas.
Taip pat pašnekovas nurodė, kad bus deramasi ir su bankais dėl skolų atidėjimo ir palūkanų sumažinimą, nes dabar savivaldybė, jo teigimu, už kai kurias skolas moka net po 7 proc. palūkanų, tad sumažinus šį procentą savivaldybės biudžetas tikrai papilnėtų.
Biudžetas neprotingas
Buvęs sostinės tarybos narys, parlamentaras konservatorius Kęstutis Masiulis nurodė, kad biudžetas nors ir yra atsakingesnis, tačiau, jo nuomone, neprotingas.
„Pažiūrėkime į prioritetus: truputį likviduoti skolas ar nebedidinti biudžeto deficito, kas yra gerai, tačiau nematau jokių pastangų ieškoti papildomai lėšų, o miestas tikrai galėtų sutelkti dėmesį ir ieškoti pinigų, galėtų mokintis net iš Klaipėdos.
Sakoma, kad bus išasfaltuota 200 kiemų, o Klaipėda atiduoda tuos kiemus patiems gyventojams susitvarkyti. Labai neprotingai yra atimti iš gyventojų kiemus, o paskui už viešuosius pinigus tuos kiemus tvarkyti savivaldybei. Jeigu namą, koridorius, liftus, stogus, laikome gyventojų nuosavybe, taip pat turėtume elgtis ir su kiemais“, – kritikavo K. Masiulis.
Jis taip pat pažymėjo, kad savivaldybė neieško būdų užsidirbti, ką galėtų ir turėtų daryti.
„Miestą meras galėtų nedejuoti, kad iš biudžeto gauna nepakankamai pinigų,o, pavyzdžiui, pasitelkiant „Public- Private Partnership“ (viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės – red.) verslo modelį, pagalvoti, ar miesto turtas valdomas efektyviai“, – sakė parlamentaras.
2016-ųjų metų biudžetas siekia 473 mln. eurų, deficitas – 24,6 mln. eurų, miesto skola – 390 mln. eurų.
2015 metais biudžetas siekė 369, 5 mln. eurų, deficitas – 63 mln. eurų, o skola – 389 mln. eurų.
