Antradienį Seimas grįžo prie klausimo – atimti parlamentinę neliečiamybę buvusiam parlamento vadovui ir buvusiam Pilietinės demokratijos partijos (PDP) lyderiui Viktorui Muntianui – atidėto praėjusią savaitę. Praėjusiame posėdyje pats parlamentaras prašė tai padaryti, netgi teigė esąs pasirengęs areštinei, bet ne visi su tuo sutiko. 78 Seimo nariams pasisakius už, 7 susilaikius - neliečiamybė panaikinta.
Kalbinti valdančiosios liberalcentristų partijos atstovai Vytautas Bogušis ir Arminas Lydeka tvirtino, jog neprieštaraus galimybei apklausti Viktorą Muntianą. Kartu abu pripažino, jog parlamentinė komisija, tyrusi V. Muntiano atvejį, neapsiėjo be darbo broko bei neatsakė į klausimus dėl pasiklausymų bei kitų operatyvinių veiksmų teisėtumo. Pasak jų, buvo galima iškart kreiptis į teismo ekspertizės institucijas ir išsklaidyti abejones.
Tam pritarė ir opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos lyderiai – Eligijus Masiulis bei Gintaras Steponavičius, jie portalui „Balsas.lt“ pripažino, jog kai kurie mechanizmai, nors ir taikomi ne pirmą kartą, nėra iki galo nušlifuoti. Petras Auštrevičius lakoniškai pridūrė, kad už dešimt litų Lietuvoje žmogų esą lengviau pasodinti, nei už milijoną.
Praėjusį ketvirtadienį, pripažindamas, jog V. Muntianas „paslydo“, naujasis PDP pirmininkas Algimantas Matulevičius ragino pagalvoti, ar netaikomi dvigubi standartai ir ar nėra nuvertinama pati parlamentaro neliečiamybė. Pilietininkų lyderis reikalavo papildomos medžiagos ir įrodymų, kad ji buvo surinkta teisėtai. PD lyderis aiškino, kad V. Muntianas tikrai paslydo, bet jau yra nubaustas.
Antradienio posėdyje parlamentaras Julius Veselka pabrėžė, kad pagal Konstituciją teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai. Anot J. Veselkos, neleidus prokurorams atlikti savo darbo, bus pakenkta pačiam Viktorui Muntianui, kuris žmonių sąmonėje liks korumpuotu. Įsikarščiavęs parlamentaras siūlė leisti teisėsaugai dirbti ir įsitikinti, „ar teisėsauga teisėtai fabrikuoja bylas“.
Į tai reaguodamas Algimantas Matulevičius tikėjosi, kad kolega pasisakė suklysdamas. Jis dar kartą suabejojo pasiklausymo teisėtumu ir tuo, ar teisėtai informacija buvo nutekinta spaudai, nors ir neneigė V. Muntiano prasižengimų. Frakcijos vardu, siekiant išvengti politiškai motyvuoto balsavimo, parlamentaras paprašė, kad procedūra būtų slapta.
Konservatorius Saulius Pečeliūnas priminė, kad po socdemo G. Mikolaičio avarijos apklausti parlamentarą buvo leista ir vėliau nekilo problemų. Jis pabrėžė, kad teisėsaugai atlikus darbą, bus galima spręsti kaltumo ar nekaltumo klausimą.
Kita konservatorė Rasa Juknevičienė sveikino paties V. Muntiano norą, kad neliečiamybė būtų panaikinta ir prokuratūra galėtų išsiaiškinti tiesą.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis pilietininkas Algimantas Matulevičius siūlė dėl rezoliucijos balsuoti slaptai, motyvuodamas savo siūlymą tuo, kad "taip būtų aišku, ko mes norime ir ko mes siekiame".
"Kad niekas nebūtų niekieno saistomas - tų kurie slapstosi pusantrų metų kažkur, kad visi nuoširdžiai išreikštume savo valią", - dėstė A.Matulevičius, tačiau jo siūlymui Seimas nepritarė.
Kiti Seimo posėdyje kalbėję parlamentarai vienbalsiai palaikė rezoliuciją, teigę, kad reikia leisti teisėsaugai atlikti savo darbą.
Pasak konservatoriaus Sauliaus Pečeliūno, nebalsuojantis už šią rezoliuciją Seimas būtų "kalbantis už kovą su korupciją, o savo veiksmais darantis visai ką kitą".
"Tvarkos ir teisingumo" frakcijos narys Egidijus Klumbys pažymėjo, kad netampant V.Muntiano ir prokurorų pozicijoms, būtina sudėlioti taškus.
"Aš nežinau V.Muntiano kaltės laipsnio ir ar iš vis yra ta kaltė. Iš vienos pusės prokuratūra teigia, kad yra problemų, Viktoras sako, kad nėra problemų. Turime šitoje situacijoje sudėti taškus", - sakė jis.
.............
V. Muntiano neliečiamybė būtų panaikinta, jei už nutarimo projektą balsuotų daugiau nei pusė, t. y. 71 ir daugiau iš 141 parlamentaro.
Prokurorai yra pateikę Seimui ikiteisminio tyrimo medžiagą - taip pat ir kai kuriuos įrašytus telefonų pokalbius, vaizdo įrašą. Generalinis prokuroras dėl V. Muntiano į Seimą kreipėsi birželio 17 dieną, tą pačią dieną buvo sudaryta atitinkama komisija.
V. Muntianui pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi organizavimo ir dokumentų klastojimo. Iki šiol V. Muntianas prokuratūroje buvo apklaustas kaip liudytojas du kartus. Kaip yra sakęs generalinis prokuroras A. Valantinas, įtariama, kad V. Muntianas pasinaudojo savo, kaip Seimo pirmininko įtaka, ir siekė, jog Kauno apskrities viršininko įsakyme, kuriuo buvo tvirtinama Kėdainių rajone Angrinių kaime esančio sklypo dalijimo projektas, būtų nurodyta, kad esą jame jau egzistuoja seni pastatų pamatai, kurie suteiktų galimybę statyti naujus pastatus.
Minimas sklypas priklauso verslininkui M. Grūdei, tačiau jis turėjo atitekti V. Muntianui. Sklypas yra vandens telkinio apsaugos zonoje, todėl jame statybos nėra leidžiamos. Tuo metu V. Muntianas esą siekė įrodyti sklype anksčiau egzistavus pastatus, kad tai sudarytų galimybę vykdyti statybas šiame sklype ateityje.
Pasak generalinio prokuroro, Kauno apskrities viršininko pavaduotojas Virginijus Vizbaras, norėdamas palaikyti gerus santykius su V. Muntianu, vykdė neteisėtus jo nurodymus, kad bendrovė „Geometra“ parengtų sklypų padalijimo planą ir fiksuotų tikrovės neatitinkančią padėtį. A. Valantinas parlamentarams pasakojo, jog V. Vizbaras nurodė įkasti pamatų blokus V. Muntianui atiteksiančiame sklype ir taip imitavo senus pamatus.
V. Muntianas, kuriam dabar 56-eri, į Seimą 2004 metais buvo išrinktas pagal Darbo partijos sąrašą. 2006 metais jis paliko darbiečius, įkūrė Pilietinės demokratijos partiją ir tapo jos pirmininku. Tų pačių metų balandį V. Muntianas buvo išrinktas Seimo pirmininku.
Abiejų postų V. Muntianas neteko šių metų pavasarį, žiniasklaidai paskelbus apie galimą jo piktnaudžiavimą tarnyba. Kaip ir dauguma kitų buvusių parlamentarų pilietininkų, subyrėjus Pilietinės demokratijos frakcijai, V. Muntianas tapo Socialdemokratų frakcijos nariu ir savo balsu pagelbėjo premjerui Gediminui Kirkilui, kuomet buvo balsuojama dėl nepasitikėjimo pastaruoju.
