Sulaikomos kontrabandos kiekis pastaruoju metu padvigubėjo ir toliau auga. Vieni dėl to kaltina padidintus tabako, alkoholio ir degalų akcizus, kiti teigia, kad kontrabandinių prekių tik sulaikoma daugiau, tačiau pačios kontrabandos mastai taip smarkiai išaugti negalėjo.
"Akcizų kėlimas vyko ir Latvijoje, ir Estijoje, ir Lietuvoje. Prekybos kritimas įvyko taip pat visose šalyse. Tiesiogiai visko nesiečiau su akcizais, juolab kad jų surinkimas išaugo. Kalbame taip, tarsi tik dabar būtų atsiradusi kontrabanda. Ji buvo ir anksčiau. Ar Kaliningrado srityje padidėjo tabako gamyba? Ne, tokių duomenų nėra", - antradienį naujienų agentūros ELTA konferencijų salėje surengtoje diskusijoje "Kaip ir kokią įtaką Lietuvos ekonomikai daro kontrabanda?" sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas.
Jo manymu, akcizų padidinimas tiesioginės įtakos kontrabandai neturėjo. Kiek kitokios nuomonės laikėsi Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys. Pasak jo, jeigu nebūtų tokio ryškaus skirtumo tarp akcizinių prekių kainų Rusijoje ir Lietuvoje, mažiau būtų ir gyventojų, kurie susigundo nelegaliu kontrabandos verslu.
"Bene svarbiausias priešnuodis kontrabandai būtų ekonominės priemonės. Idealus atvejis būtų jei ne lygybė, tai bent nedidelis kainų skirtumas", - sakė G. Rainys.
Buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas apgailestavo, kad parlamento priimami sprendimai, pavyzdžiui, didinti akcizus, nėra vertinami kriminogeniniu požiūriu.
A. Sadecko teigimu, kalbėti reikia ne tik apie pasienyje sulaikomas kontrabandines prekes ar mokesčių įtaką kontrabandos mastams, bet į problemą žvelgti plačiau. Anot jo, verta peržvelgti ir į kontrabandininkus baudžiančių teismų praktiką, išsiaiškinti, kokiems tikslams yra naudojami iš nelegalaus verslo gaunami pinigai.
Su tuo sutiko ir Muitinės departamento generalinis direktorius Antanas Šipavičius. Pasak jo, sulaikomų kontrabandinių krovinių vertė kaskart vidutiniškai siekia apie 200 tūkst. litų, vienam tyrimui atlikti vidutiniškai reikia 75 tūkst. litų, o vidutinė teismuose kontrabandininkams skiriama bauda siekia tik apie 14 tūkst. litų.
"Siekis, kad skiriamos baudos atitiktų valstybei daromą žalą, yra vienas iš svarbiausių, kad ta kova su kontrabanda būtų pakankamai sėkminga", - aiškino Muitinės departamento vadovas.
Tiesa, jis pabrėžė, kad Lietuva nėra kuo nors išskirtinė, o kontrabandos sulaikymo tendencijos yra panašios tiek Latvijoje, tiek Estijoje, tiek Lenkijoje.
Pasak A. Šipavičiaus, su kontrabanda reikia kovoti visos Europos Sąjungos mastu, nes didžioji dalis į mūsų šalį patenkančių kontrabandinių prekių yra skirta ne Lietuvos, o Vakarų rinkai.
Visi diskusijos dalyviai sutiko, kad didelė problema - kam naudojami iš kontrabandos gaunami pinigai. Pasak Nacionalinių pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininko Vytauto Bako, pareigūnams nėra paslaptis, kad kontrabandos pinigais yra finansuojamos politinės partijos, įtarimų kelia ir kai kurių aukštų teisėsaugos pareigūnų ryšiai.
A. Anušauskas teigė turintis žinių, kad už kontrabandos pinigus perkamos šiuo metu nuvertėjusios įmonių akcijos, lėšos "plaunamos" per Latvijoje ar Lietuvoje steigiamas fiktyvias įmones.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko teigimu, kontrabandininkai pačių politinių partijų nefinansuoja, tačiau daro įtaką pasienyje esančių rajonų savivaldos politikams.
Paklaustas, kokie savivaldybių sprendimai gali lengvinti kontrabandininkų dalią, A. Anušauskas sakė, kad, pavyzdžiui, prašoma leisti naudoti tam tikrą plotą komercinei medžioklei, o tokį leidimą gavus, per mišką gabenamos kontrabandinės prekės.
