Dėl to, anot jo, Rusijos karinio konflikto tikimybė prieš NATO didėja, o laiko ašis, kada tai gali įvykti – siaurėja iki 3–5 metų perspektyvos.
„Akivaizdu, kad mums būtų sunku konstatuoti, kažką kitokio negu tai, kad ta tikimybė turi tendenciją augti. Dabar pasakyti laiko ašį yra tam tikra spekuliacija. Akivaizdu, kad ta laiko ašis yra susitraukusi. Nuo to, kaip buvo kalbėta ir kalbama apie dešimties metų periodą, mes kalbame apie tikimybės augimą 3–5 metų perspektyvoje“, – pirmadienį žurnalistams sakė K. Aleksa.
Kaip pabrėžiama pirmadienį pristatytoje atnaujintoje Nacionalinio saugumo strategijoje, Lietuvos ir kitų regiono šalių saugumui kyla grėsmė, kurią sustiprina tikimybė, jog Rusija dar iki 2030 m. gali išvystyti pajėgumus, kuriais būtų pajėgi kariauti didelio masto konvencinį karą su NATO.
Vis dėlto, kaip teigė K. Aleksa, daug kas priklausys ir nuo karo Ukrainoje baigties.
„Labai svarbus faktorius yra kaip baigsis, ar bent jau laikinai, koks bus pasiektas taikos susitarimas tarp Rusijos ir Ukrainos. Nuo to priklausys, kaip Rusija galės elgtis ir ar turės laisvas rankas dislokuoti karinius pajėgumus“, – teigė viceministras.
Rusijos grėsmė – reali
Pasak krašto apsaugos viceministro, intensyvėjantys Rusijos hibridiniai išpuoliai, karinių pajėgumų stiprinimas bei jų dislokavimas Baltarusijoje įrodo, jog šios valstybės keliama grėsmė yra reali ir į ją, anot K. Aleksos, reikia žiūrėti rimtai.
„Tie visi faktoriai – jie neleidžia atsipalaiduoti ir kalbėti apie tai, kad mes galime būti atsipalaidavę ir galvoti, kad čia yra kažkas tolimo ir, galbūt, niekada neįvyksiančio“, – teigė jis.
„Mūsų tikslas, kad tie faktoriai, kurie lemia galimo konflikto tikimybės didinimą, kad jie išliktų veikiantys taip, kad mažintų tikimybę“, – pabrėžė jis.
Santykių su Kinija normalizavimo nekomentuoja
Pirmadienį pristatytoje atnaujintoje nacionalinio saugumo strategijoje taip pat atkreipiamas dėmesys į Kinijos vykdomą politiką, kuri, pasak krašto apsaugos viceministro, nėra palanki Lietuvai ir kelia tam tikrų rizikų šalies saugumui. Vis dėlto, K. Aleksa susilaikė nuo komentarų apie galimą Lietuvos ir Kinijos santykių normalizavimą.
„Kinijos politika siekti savomis taisyklėmis paremtos tarptautinės sistemos tvarkos dėl įgalinimo Rusijos karo prieš Ukrainą, dėl aktyvios žvalgybinės veiklos, dėl piliečių panaudojimo užsienyje – tas priemonių kompleksas, kurį naudoja (Kinija – ELTA) nėra draugiškas mums. Mes labai aiškiai tą fiksuojame, nes mes tą matome“, – komentavo K. Aleksa.
„Tačiau (santykių normalizavimo – ELTA) nekomentuosiu. Palikčiau Užsienio reikalų ministerijai ir užsienio reikalų ministrui komentuoti dėl apskritai santykių uš su Kinija. Mes, iš savo pusės, kaip iš gynybos sistemos, mes matome tam tikras rizikas“, – pabrėžė jis.
Kaip skelbta, atsižvelgiant į pasikeitusią Lietuvos saugumo aplinką bei būtinybę stiprinti šalies pasirengimą atremti nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, pirmadienį Krašto apsaugos ministerija (KAM) Ministrų kabinetui pristatė atnaujintą Nacionalinę saugumo strategiją.
Kaip nurodė ministerija, dokumentas sudaro visumą nuostatų, apibrėžiančių saugios valstybės raidą, o pagrindinis atnaujintos strategijos tikslas – sustiprinti atgrasymą ir valstybės pasirengimą gintis karinės agresijos atveju.
Ministrų kabineto nariai atnaujintam projektui pritarė. Jis toliau bus svarstomas Valstybės gynimo taryboje (VGT), vėliau Vyriausybėje, o galiausiai jis turės būti patvirtintas Seime.
ELTA primena, kad dabar galiojanti Nacionalinio saugumo strategija buvo patvirtinta 2021 metais. Strategija atnaujinama periodiškai, atsižvelgiant į geopolitinės aplinkos pokyčius.
Estijos žvalgybos vadas: Maskva šiuo metu neplanuoja pulti Baltijos šalių
Šiuo metu nėra jokių požymių, kad Rusija ketintų pulti kurią nors iš Baltijos valstybių ar bet kurią kitą NATO narę, teigia Estijos užsienio žvalgybos tarnybos generalinis direktorius Kaupo Rosinas.
Jo teigimu, po keleto incidentų regione Maskva pakeitė savo elgesį.
K. Rosinas tikino, kad reaguodama į NATO valstybių narių atsaką, Rusija ėmėsi keleto priemonių, jog ateityje išvengtų panašaus pobūdžio pavojingų incidentų.
„Jei pažvelgtume į dabartinę situaciją, įskaitant tai, kas matoma visuomenei, dronų skrydžių maršrutai virš Ukrainos teritorijos ar oro erdvės buvo pakoreguoti, siekiant sumažinti riziką. Taip pat matome, kad Rusijos orlaiviai dabar labai atidžiai stebi savo skrydžių maršrutus virš Baltijos jūros, griežtai laikydamiesi savo trajektorijų, kad išvengtų incidentų“, – pažymėjo K. Rosinas, kurį cituoja Estijos nacionalinis transliuotojas ERR.
K. Rosinas pridūrė, kad nuo NATO misijos „Baltic Sentry“ pradžios nebuvo jokių naujų incidentų, susijusių su povandeniniais kabeliais.
Kaip skelbta anksčiau, gruodžio 18 d. Estijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos reikalų patikėtinį dėl kontrolinės linijos pažeidimo pasienyje palei Narvos upę. Estijos vyriausybė svarsto peržiūrėti „grėsmės lygio vertinimą“ ir galimybę uždaryti sieną su Rusija.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
tai išsiaiškinkit kaip čia yra du straipsniai šalia vienas kito ką cia pisat protą
