Kitų metų valstybės biudžetas nėra socialiai orientuotas, ir tikėtina, kad dėl to kitais metais šalyje išaugs skurstančiųjų skaičius.
Ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje apie kitų metų biudžetą ir jo poveikį skurdui, Maisto banko konsultantas Vaidotas Ilgius pasakojo, jog per pastaruosius dvejus metus prašančiųjų paramos maistu išaugo daugiau nei du kartus. Šiuo metu apie 350 tūkst. gyventojų kartą per du mėnesius ateina pasiimti paketo su maisto produktais.
V. Ilgius sakė, kad žmonės per šaltį, kaitrą stoviniuoja laukdami maisto davinių, ir jam keistai atrodo valdžios teiginiai, esą prašantieji paramos, gaunantys socialines pašalpas, išgyvena iš šešėlinių, nelegalių pajamų. Maisto banko atstovui nenormalu atrodė, jog valstybės biudžetas priimamas nesitariant su visuomene, neišskiriant prioritetinių sričių.
Parlamentaras, Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas sakė manąs, jog kitų metų valstybės biudžetas skurdo „nei padidins, nei kažkiek sumažins“. A. Syso vertinimu, pasižiūrėjus į šių metų valstybės biudžetą, nėra jokių konkrečių žingsnių ar įstatymų, leidžiančių tikėtis, kad dalis žmonių išeis iš skurdo zonos. Šiems metams socialinėms kompensacijoms buvo planuota apie 390 mln. litų, o realiai reikės apie 680 mln. 2011–aisiais šis rodiklis išaugs iki 1 mlrd. litų.
„Vadinasi, gyvenančiųjų skurde arba arti skurdo skaičius išaugs. Todėl daryti prielaidas, kad situacija gerės – nematau optimizmo“, – kalbėjo A. Sysas.
Jis tarp šešių prioritetinių valstybės biudžeto sričių pasigedo priemonių skurdui mažinimui, žmonių gerovei kelti.
Seimo narys Vytautas Gapšys pabrėžė, kad biudžetas yra ne vienintelis instrumentas skurdui mažinti, o socialinių išmokų poreikis didėja drastiškai. „Darbietis“ pažėrė kritikos Vyriausybei, kuri nesprendžia ekonominių problemų, neskatinamas smulkus ir vidutinis verslas, galintis sukurti daug naujų darbo vietų.
„Mūsų tikslas yra ne kuo daugiau išdalinti maisto, bet kad kuo mažiau žmonių reikėtų tą maistą duoti“, – teigė parlamentaras.
Pasak SEB banko prezidento patarėjo, finansų analitiko Gitano Nausėdos norint išspręsti skurdo problemą, pirmiausia reikia išspręsti pačios valstybės skurdo problemą. Eksperto vertinimu, 2011–ųjų metų valstybės biudžetas skurdo įveikimo klausimais nežada nieko geriau negu šiųmetis. Taip esą bus ne tik dėl prognozuojamo lėto ekonominio šalies augimo, kuris šiemet, palyginus su tokiu pat laikotarpiu pernai, per trečiąjį ketvirtį padidėjo 0,6 proc.
„Todėl visos tos pajamų prognozės, kurios yra numatytos ir turėtų sudaryti tą fundamentą socialinėms problemoms spręsti, šiuo metu atrodytų gana įtemptos. Tiek dėl pridėtinės vertės mokesčio, tiek dėl akcizų, gyventojų pajamų mokesčio galima būtų galvoti, ar iš tiesų pavyks vidutinio darbo užmokesčio didėjimo ar nedarbo lygio mažėjimo sąskaita užtikrinti tas pajamas, kurios planuojamos“, – argumentus dėstė finansų ekspertas.
G. Nausėdos teigimu, skurdo problemas reiktų spręsti ne tik iš biudžeto, geriau mokesčius padėtų surinkti stambiųjų kontrabandininkų sulaikymas, negatyvaus gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto mokesčio įvedimas.
„Pastatykime vežimą ten, kur jis turi būti. Pirma turi būti arkliukas, tai yra šalies ekonomika. Suteikime galimybes tam arkliukui judėti į priekį, tada pajudės ir vežimas. Bet jeigu stumdysime vežimą nugaišusiam arkliui į vieną gerą vietą, tai tikrai šitas kinkinys nepajudės iš vietos“, – vaizdžiai komentavo jis.
Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais maždaug kas penktas lietuvis (20,6 proc.) gyveno ant skurdo ribos. Skurstančiųjų, palyginti su prieš tai buvusiais metais, padaugėjo 0,6 procentinio punkto.
