Permainų koalicijai skelbiant apie biudžeto lėšų taupymą, Valdovų rūmai - išimtis. Pagal Vyriausybės patvirtintą 2009-ųjų biudžeto projektą į Valdovų rūmų statybas kitąmet planuojama investuoti 50,6 mln. litų, jų administravimui ir personalo algoms numatyta skirti dar 12,8 mln. litų.
Valdovų rūmų statyboms konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė pridėjo dar 18 mln litų daugiau, nei buvo numatęs socialdemokratų Ministrų kabinetas.
Pagal Gedimino Kirkilo vadovaujamos Vyriausybės anksčiau parengtą biudžeto projektą, statyboms buvo numatyta 32,6 mln. litų, administravimui - 13,9 mln. litų Nuo statyboms siūlytos sumos „tvarkietis“ Julius Veselka siūlė nubraukti 16 mln., tačiau naujosios Vyriausybės patikslintame biudžeto projekte suma ne sumažinta, o dar 18 mln. litų padidinta.
Pirmadienį Vyriausybės patvirtintame ir antradienį Seimui teikiamame biudžeto projekte Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai skiriami 12,8 mln. litų dalijami į 8,8 mln. litų asignavimus išlaidoms ir 3 mln. litų darbo užmokesčiui. Kaip skelbta anksčiau, planuojama, kad rūmuose iki 2009 metų liepos iš viso dirbs 130 - 150 žmonių.
Valstybės investicijų programoje visus Valdovų rūmų statyboms numatomus 50,6 mln. litų planuojama skirti iš valstybės biudžeto, Europos sąjungos paramos ar kitų finansavimo šaltinių nenumatoma.
Per 200 mln. litų jau kainavusius Valdovų rūmus planuota baigti 2009 metų liepą. Jų atidarymas skelbtas vienu pagrindinių Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo akcentu.
Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmai yra atkuriami virš 1987-2001 metais atkastų rūmų liekanų. Tai Vilniaus pilių komplekso sudėtinė dalis - kunigaikščių rūmai, stovėję tarp Katedros ir Pilies kalno. Rūmai susideda iš keturių korpusų su uždaru kiemu.
Sprendimas atstatyti Valdovų rūmus sulaukė prieštaringų vertinimų ir visuomenėje, ir tarp istorikų.
