Istorinių rūmų atstatymas virto politinių intrigų, istorikų ginčų ir korupcinių įtarimų simboliu. Prieš dešimtmetį tikėtasi Valdovų rūmus atstatyti iki 2009 m., Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio.
Tačiau dabar abejojama, ar bent dalis jų atvers duris net 2013 m., kai Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungai.
Su rangovu darbų sutartis nutraukta, pradėtas tyrimas dėl galimo lėšų švaistymo. O dar nepradėtame naudoti statinyje jau skilinėja tinkas, sienos, ryškėja drėgmės dėmės. Rūmų vadovai teigia, kad taip yra dėl ten nevykstančių darbų.
Daug politikų, specialistų, visuomenės veikėjų vis dėlto mano, kad dabar ne metas velti s į politinius ginčus, gaišti laiką rengiant naujo konkurso sąlygas, o reikia kuo greičiau užbaigti darbus.
Įtarimų šleifas
Valdovų rūmų atstatymas ne kartą buvo patekęs į skandalų verpetus. Prieš trejus metus Seimui įtarimų sukėlė itin brangiai aukcionuose perkami baldai, paveikslai, kiti antikvariniai daiktai, kurių verte specialistai abejojo. O pernai kilo triukšmas, kai Valstybės kontrolė konstatavo, kad darbai vykdyti neskaidriai, lėšos naudotos neefektyviai, naujoms statyboms taikyti restauraciniai įkainiai, muziejus dirba nepripažintame tinkamu naudoti pastate.
Valdovų rūmų atstatymo kaina per dešimtmetį padidėjo daugiau nei tris kartus – nuo 114 iki 367 mln. Lt. Dėl galimų įstatymų pažeidimų kreiptasi į Generalinę prokuratūrą. Todėl kai kurie apžvalgininkai jau suskubo rūmus pakrikštyti korupcijos muziejumi.
Statybos užstrigo
Vyriausybė atsižvelgė į Viešųjų pirkimų tarnybos reikalavimą nutraukti sutartį su atstatymo darbus vykdančia bendrove „Panevėžio statybos trestas“ (PST). „Dabar turės būti skelbiamas naujas konkursas. Tikimės darbus baigti iki 2013 metų“, – kalbėjo Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis. Šiuo metu Kultūros ministerijos teisininkai dar aiškinasi, kaip reikės nutraukti sutartį.
O Kultūros ministras Arūnas Gelūnas mano, kad atsisakius dabartinio rangovo neliks vilčių baigti bent pirmą rūmų atkūrimo etapą, kai būtų atlikta pusė vidaus darbų ir jau būtų galima organizuoti renginius, pradėtų veikti muziejus.
Sienos jau skilinėja
PST generalinis direktorius Dalius Gesevičius laikraščiui teigė, kad dėl nutrauktos rangovo sutarties svarstoma galimybė kreiptis į teismą. „Visi kaltinimai yra nepagrįsti, – kalbėjo vadovas. – Nieko keisto, kad rūmų statybos sąmata padidėjo, juk prieš dešimtmetį kainos buvo kitokios. Visi žinome, kiek per tą laiką pabrango degalai, elektra, statybinės medžiagos.“
D.Gesevičius tvirtino, kad darbai vėlavo tik dėl nenuoseklaus finansavimo. „Jei toliau būtume rangovai ir gautume lėšų, iki 2013 m. tikrai baigtume pirmą atkūrimo etapą“, – teigė jis.
PST apskaičiavimu, pirmam Valdovų rūmų etapui baigti reikia apie 32 mln. Lt. Bet ir padaryti darbai jau rėžia akį: apdaila trūkinėja, kai kur skyla ir drėksta sienos. V. Gesevičius tikino, kad baigus darbus bus pašalinti visi dabar išryškėję trūkumai
Valdovų rūmų atstatymą prižiūrinčios Vilniaus pilių direkcijos laikinai einančio direktoriaus pareigas Vytauto Povilaičio teigimu, apie broką anksti kalbėti, kol nėra rangovo darbų atidavimo aktų. „Kai ten jau pusmetį nevyksta darbai, iki galo nesutvarkyta lietaus nutekėjimo sistema, statinio būklė gali tik blogėti, – teigė jis. – Pagal Statybų įstatymą tiek ilgai nevykdant jokių darbų rūmus jau reikėtų konservuoti, o tai vėl brangiai kainuotų.“
Vilniaus pilių direkcija skelbia, kad naujo konkurso sąlygoms parengti tektų sugaišti penkis mėnesius. Seimas šiais metais Valdovų rūmams atstatyti skyrė 16 mln. Lt, bet jie yra įšaldyti. Iš viso Valdovų rūmų atkūrimo darbams nuo 1994 m. iki 2010 m. Vilniaus pilių direkcijai skirta daugiau kaip 230 mln. Lt.
Vyriausybė blaškosi
Seimo narys Juozas Olekas piktinosi, kad dabartinė Vyriausybė visas bėdas paliks kitos kadencijos valdžiai, kai Lietuvai reikės pirmininkauti ES. „Valdovų rūmai būtų puiki reprezentacinė vieta posėdžiauti ES valstybių ministrams, – mano jis. – Bet kai prasidėjo šitas blaškymasis, pirmo etapo užbaigimas nutolo ir kitos kadencijos Vyriausybę užgrius daug rūpesčių.“
Politikas mano, kad Valstybės kontrolės pasiūlymai pakoreguoti sutartį su rangovu, mažinti sąmatą, bet tęsti darbus, buvo ūkiškas. „Ikiteisminis tyrimas netrukdo rangovui dirbti toliau, – įsitikinęs J.Olekas. – O valdžia viską politizavo, sustabdė darbus, be to, gali tekti mokėti rangovui netesybas. Jei dar imsime konservuoti statybas, vėl beprasmiškai išleisime kelis milijonus. Jei buvo klaidų, taisykime jas, o ne dar labiau viską jaukime.“
J.Olekas lygino Valdovų rūmų statybą su sporto arenos situacija Kaune. „Ten irgi nesilaikyta darbų pabaigos terminų, bet sutarties niekas nenutraukia, – stebėjosi jis. – Gal dėl to, kad ten rangovas laimėjo konkursą valdant konservatoriams, o Vilniuje – socialdemokratams ir suveikė kažkokios politinės ambicijos?“
Ginčijasi ir istorikai
Valdovų rūmų atstatymo idėja nuo pat pradžių kėlė daug diskusijų. Vilniaus universiteto istorikas Nerijus Šepetys mano, kad tai buvo tuščias lėšų švaistymas. „Pagerbti istorinę tautos didybę reikia, tačiau tai vertėtų daryti ne statant naujus rūmus, – mano jis. – Tie šimtai milijonų litų galėjo būti skirti atstatyti provincijos dvarus, kitus kultūros paminklus.“
Pasak N.Šepečio, šis istorijos mistifikavimas po kilusių skandalų ir politinių intrigų tik paniekino mūsų istoriją. „Aukcionas ar varžytinės parduodant šį statinį būtų geriausia išeitis, ką dabar galima padaryti“, – nukirto mokslininkas.
O Valdovų rūmų muziejaus direktorius meno istorikas Vydas Dolinskas tvirtino, kad rūmų atstatymą teigiamai vertina daugelis pasaulio kultūros specialistų. „Valdovų rūmai jau įtraukti į atkuriamų kultūros objektų Prancūzijos, Lenkijos katalogus kaip pavyzdiniai, – pasakojo jis. – Rūmų teritorijoje aptikta daugiau nei 300 tūkst. radinių, tiesiogiai susijusių su Lietuvos istorija, valstybės valdovų rezidencija. Todėl reikia kuo greičiau atverti muziejaus duris lankytojams.“
Ragina nepolitikuoti
Valdovų rūmų paramos fondo pirmininkas Algirdas Vapšys įsitikinęs, kad Valdovų rūmų statybos intrigos atneš tik dar daugiau nuostolių. „Reikia ne politikuoti, o kuo greičiau baigti darbus, – teigė jis. – Nereikia dangstytis visuomenės interesais. Mes per pusantros savaitės surinkome 670 garbingų visuomenės veikėjų parašų peticijai, kurioje Vyriausybę ir Prezidentę kviečiame tęsti Valdovų rūmų atkūrimą.“ A.Vapšys minėjo, kad reikia atsižvelgti ir į 70 tūkst. žmonių, kurie aukojo savo lėšas Valdovų rūmams, lūkesčius.
Vilniaus Žemutinėje pilyje, tarp Katedros ir Aukštutinės pilies kalno, žmonės kūrėsi jau IV–VIII a. Gediminaičių dinastijos įsitvirtinimo Lietuvoje metais susiformavo mūrinė pilis su gynybinėmis sienomis, bokštais, kitais pastatais.
Po 1569 metų Liublino unijos Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniuje tapo bendrų Lietuvos ir Lenkijos valstybės valdovų viena iš pagrindinių rezidencijų greta Krokuvos ir Varšuvos rūmų.
1655 m., kai Vilnių užėmė Maskvos ir kazokų kariuomenė, rūmai buvo nusiaubti, o XVIII–XIX a. po carinės Rusijos okupacijos jie buvo nugriauti.
Valstybėje daug netvarkos
Loreta Graužinienė, Seimo Audito komiteto pirmininkė
Valdovų rūmų situacija rodo, kad reikia sistemiškai peržiūrėti Viešųjų pirkimų tarnybos veiklą. Kyla klausimas, kodėl tie pažeidimai rasti tik dabar, o anksčiau viskas buvo gerai. Tai rodo, kiek daug netvarkos valstybėje. Keistas sprendimas skelbti naują rangovo konkursą, kuriame vėl galės dalyvauti ta pati bendrovė PST. Tada kodėl ji negali dirbti toliau, kam visa šita sumaištis, kuri dar ir brangiai kainuos? Šiais metais Valdovų rūmams atkurti skyrėme 16 mln. Lt, bet jie guli nenaudojami, kai lėšų verkiant reikia daugeliui kitų sričių.
Pinigai dingsta kaip į balą
Aurelija Stancikienė, Seimo Antikorupcinės komisijos narė
Nemanau, kad reikėjo stabdyti statybas. Rangovui būti na skaičiuoti delspinigius dėl vėluojančių darbų ir leisti dirbti . Vargu ar statybos vėlavo dėl lėšų stygiaus: Seimas nuolat nuo 2002 m. tam skyrė pinigų. Net ir krizės laikotarpiu 2009 metais buvo skirta 56 mln. Lt, pernai vėl prašyta 32 mln. Lt, bet vis tiek skelbiama, kad dar trūksta 32 mln. Lt. Nesuprantami ir naujo konkurso terminai. Kam reikia kelių mėnesių rengti konkurso sąlygoms, jei jau žinoma, kiek reikia pinigų, vadinasi, ir kokius darbus būti na atlikti . Tereikia surašyti kvalifikacinius reikalavimus
