Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus, kalbėdamas iškilmingame Vilniuje Seimo rūmuose vykstančiame ESBO Parlamentinės Asamblėjos sesijos atidaryme, išreiškė susirūpinimą dėl padėties Gruzijoje.
Jis pripažino, kad per 10 metų nemažai padaryta siekiant suvienyti ESBO erdvę, tačiau pastarųjų metų įvykiai Pietų Kaukaze, anot Lietuvos vadovo, tik pabrėžė egzistuojančias skiriamąsias praeities linijas.
„Mes negalime užsimerkti ir ignoruoti to fakto, kad šiandien grubiai yra pažeistas Gruzijos teritorinis vientisumas, o ji pati palikta be Jungtinių Tautų ir ESBO misijų. Kodėl čia ignoruojami tarptautiniai įsipareigojimai? Kodėl neišnaudojami tarptautiniai instrumentai? Tai ne retoriniai klausimai. Mes privalome į juos atsakyti, ir kuo greičiau“, - sakė V. Adamkus, kreipdamasis į ESBO PA sesijos dalyvius.
Anot jo, mes negalime grįžti į pasaulį, padalytą įtakos sferomis. „Negalime priimti „naujų realybių“, primestų jėga. Negalime palikti likimo valiai tūkstančių žmonių, atsidūrusių konfliktų zonose Pietų Kaukaze, Moldovoje ar Pietryčių Europoje. Mūsų bendra atsakomybė - kurti pasitikėjimą, spręsti nesutarimus ir užtikrinti valstybių saugumą, teritorinį vientisumą bei suverenumą“, - teigė V. Adamkus.
Savo kalboje jis pabrėžė, kad kova su terorizmo grėsmėmis, energetinio saugumo, infrastruktūros, aplinkosaugos problemų sprendimas, judėjimo laisvės užtikrinimas - tai nebaigti darbai, kuriuos „paveldėjome“ iš XX amžiaus. Lietuvos Prezidento V. Adamkaus teigimu, ESBO daug nuveikė atsakydama į šiuos iššūkius, nuosekliai sekdama visuotinio saugumo koncepcija.
Dar viena kertinė ESBO idėja, anot Lietuvos Prezidento, saugumas yra nedalomas.
Kol Europoje yra valstybių, kuriose ribojama žodžio, minties ar pasirinkimo laisvė, tol, V. Adamkaus nuomone, mes nesame visiškai laisvi ir saugūs. Lietuvos Prezidento manymu, negalime apsiriboti vien tik Europa, o turime skatinti tarpusavio bendradarbiavimą tarp Centrinės Azijos valstybių, didinti saugumą ir stabilumą regione.
V. Adamkus taip pat kvietė remti šių valstybių bei jų visuomenių pastangas kurti modernias, socialine gerove ir pagarba individo teisėms bei laisvėms pagrįstas valstybes. „Ir Afganistano žmonės tikisi, kad nenuleisime rankų padėdami jiems kurti saugią ir taikią šalį“, - sakė V. Adamkus.
Jis pažymėjo, kad mus, 56 valstybes, vienija bendra vizija - „Vientisa, laisva ir taiki Europa“ („Europe whole, free and at peace“), kurios nedalija dirbtinės sienos.
„Ši įkvepianti ir unikali idėja artima ir man asmeniškai. Kad ji taptų realybe, turime ir toliau išnaudoti esamus laimėjimus ir saugumo struktūras. Taip pat turime įveikti nepasitikėjimą ir suvokti, kad visi esame bendro tikslo siekiantys partneriai, o ne konkurentai, siekiantys daryti įtaką. Vienybė, pasitikėjimas, valia veikti ir sąmoningas pasirinkimas vadovautis vertybėmis bei tarptautiniais įsipareigojimais - tai mūsų kelrodžiai kelyje į saugesnį pasaulį. Tikiu, kad šie kelrodžiai padės ir Lietuvai jai pirmininkaujant ESBO 2011 metais“, - sakė V. Adamkus.
Jis pažadėjo, kad Lietuva aktyviai tęs pradėtus darbus, skatindama ESBO įsipareigojimų vykdymą, regioninį bendradarbiavimą ir kovodama su naujosiomis grėsmėmis saugumui bei stabilumui.
Seimo Pirmininkas Arūnas Valinskas savo kalboje irgi pažymėjo, kad mums rūpi padėtis konfliktiniuose regionuose - Moldovoje, negalime likti abejingi Gruzijos likimui ir tam, kas vyksta jos okupuotose teritorijose. Todėl ESBO PA sesijos dalyvius jis kvietė prisidėti prie to, kad būtų užtikrintos žmogaus teisės, nevaržomas pagalbos tiekimas ir pabėgėlių sugrįžimas į konflikto zoną, o regiono ateitis sprendžiama prie derybų stalo.
Lietuvos Seimo vadovas tikisi, kad sesijoje nebus pamiršti ir praėjusio šimtmečio totalitarinių režimų, nacizmo ir stalinizmo Europoje sukelti padariniai. Praėjusiais metais Europos Parlamentas rugpjūčio 23-iąją paskelbė Europos stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo diena. „Manau, nesuklysiu pasakęs, kad ir naujus iššūkius saugumui galime įveikti pasiremdami „senosiomis“, o gal ir amžinosiomis vertybėmis“, - teigė A. Valinskas.
Sveikindamas į Lietuvos sostinę susirinkusius Asamblėjos dalyvius, jis pastebėjo, kad Vilnius dar nuo įkūrėjo kunigaikščio Gedimino laikų garsėjo įvairių tautinių, religinių bendrijų taikiu sugyvenimu ir tolerancija.
Kreipdamasis į ESBO PA sesijos dalyvius Lietuvos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius akcentavo, kad XXI amžiuje ekonominis saugumas taip pat tampa kertiniu nacionalinio saugumo elementu. Energetikos politika bei energetinis saugumas yra, Premjero teigimu, viena svarbiausių ekonominio saugumo politikos dalių, reikalaujančių iš valstybių bendro globalaus atsako.
„Juk nuo apsirūpinimo energetikos ištekliais, subalansuoto jų naudojimo ir tiekimo priklauso ne tik atskiros valstybės ekonominė gerovė, bet ir visos tarptautinės bendruomenės stabilumas, o turint galvoje spartėjančius klimato kaitos procesus - ir viso pasaulio likimas“, - sakė A. Kubilius.
Nors plinta alternatyvi energetika, Lietuvos Vyriausybės vadovas paragino būti realistams ir pripažinti, kad dujų ir naftos reikšmė artimiausiu metu dar išliks didelė.
„Diversifikacija ir bendradarbiavimo tarp energijos išteklių tiekėjų, vartotojų bei tranzito šalių stiprinimas, siekiant įdiegti kaip galima daugiau rinkos principų energetikos srityje, išlieka kertiniu tikslu. Negalime leisti, kad dėl nepagrįstų politinio dominavimo tikslų vėl būtų ribojama tarpusavio prekyba ar kaip spaudimo įrankis naudojama energetika, dėl politinių motyvų blokuojamas resursų tiekimas“, - sakė Premjeras.
Įgyvendindami stambius energetikos infrastruktūros projektus, A. Kubiliaus teigimu, turime užtikrinti, kad tai būtų daroma įvertinus aplinkosaugines rizikas bei laikantis tarptautinių reikalavimų.
Premjero įsitikinimu, globalus energetikos dialogas turi vykti remiantis vienodomis žaidimo taisyklėmis.
„Skaidrumas, tarpusavio pasitikėjimas, abipusiškumas, nediskriminavimas bei laisva prieiga prie tranzito kelių yra universalūs principai, kuriais remiantis turėtų vykti toks dialogas. Šie principai yra aiškiai įvardinti Energetikos chartijoje, todėl turime kartu siekti, kad ji būtų taikoma kuo plačiau ir efektyviau“,- pažymėjo jis.
Priešingu atveju, visai neseniai įvykę ir teberusenantys ginčai bei konfliktai dėl dujų tiekimo, A. Kubiliaus nuomone, vėl gali pasikartoti, o tai kelia grėsmę visam mūsų regiono saugumui.
Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis sako kalboje tam tikrą dozę kritikos skyrė Rusijai, kurią pakvietė grįžti į europinį kelią.
Pasak V. Landsbergio, nuo pat pradžių, kai 1990 m. kovo 11-ąją paskelbėme atkuriamą Lietuvos valstybės nepriklausomybę, siūlėme Sovietų Sąjungai atsižadėti Stalino nusikaltimo ir atkurti su mūsų valstybėmis normalius santykius.
„Jie buvo nustatyti 1920 m. Taikos sutartimis ir tęsėsi ligi 1940 m. SSRS invazijos ir aneksijos, o šios nelaimės užgriuvo Baltijos šalis kaip pasekmė Molotovo-Ribbentropo pakto, pasirašyto Maskvoje prieš 70 metų ir denonsuoto ten pat prieš 20 metų. Tai svarbios atmintinos datos, kurių Asamblėja, tikiu, nenutylės“, - tikisi Europos Parlamento narys.
Jis taip pat pažymėjo, kad net „reforminė“ M. Gorbačiovo grupuotė tada nepajėgė, gal ir nenorėjo, žengti teisingumo atkūrimo ir dekolonizacijos keliu. „Matome, kad Rusijai net ligi šiol, po neilgo demokratinių laisvių periodo, dekolonizuotis yra sunkiau, negu tai įvykdė po karo Vakarų Europos valstybės. Dominuoti Rusijai tebėra svarbiau, negu plėtoti nuoširdžius ir vaisingus kaimynų santykius“, - mano V. Landsbergis.
Jis priminė, kad 1991 m. rugsėjo 10 d., o tai įvyko Maskvoje, naujosios Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas pasakė Prancūzijos užsienio reikalų ministrui Rolanui Diuma (Rollandui Dumas) būtent apie Lietuvą, Latviją, Estiją: „Dabar jos laisvos, ir tai yra gerai. Jų aneksija buvo pasibjaurėtinas darbas.“ V. Landsbergio pastebėjimais, ligi šiol tai vienintelis Rusijos vadovas, pareiškęs tokį požiūrį, jau prieš tai atspindėtą Lietuvos - Rusijos tarpvalstybinių santykių pagrindų sutartyje.
„Mes norėtume, kad Rusija grįžtų į tą kelią, europinį kelią, kuris geriausiai atspindėtų šios organizacijos ir jos Vilniaus Asamblėjos dvasią. Tai draugų kvietimas“, - iš Kovo 11-osios salės tribūnos pareiškė V. Landsbergis.
Pirmadienį Kovo 11-osios salėje vykusiame iškilmingame ESBO PA plenarinės sesijos atidaryme kalbėjo ESBO PA Prezidentas Žuau Suarešas (Joao Soares), Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjos Prezidentas Robertas Valteris (Robert Walter), Europos Parlamento viceprezidentas Manuelis Duš Santušas (Manuel Dos Santos).
Iki liepos 3 dienos truksiančios sesijos pagrindinė tema - „ESBO: kaip įveikti naujus saugumui kylančius iššūkius“.
Prieš metus ESBO PA sesija vyko Kazachstane, kitąmet vyks Norvegijoje.
