Valdančiųjų ir prezidento santykiai kaista: valdžios koridoriuose skamba žodis „apkalta“

Netylant diskusijoms, kas turėtų atstovauti Lietuvai Europos Vadovų Taryboje (EVT) – premjerė ar prezidentas – ekspertai tai įvertino kaip natūralų politikų pasistumdymą smėlio dėžėje. Visgi įtampa tarp valdančiųjų ir prezidento gali paaštrėti. Puse lūpų kalbama apie galimą parlamentinį tyrimą dėl prezidento veiklos, o kai kurių politikų lūpose jau nuskambo žodis „apkalta“.

Ne pirmą savaitę netyla diskusijos dėl to, kas turėtų vykti į EVT. Šiuo metu Lietuvai atstovauti važiuoja prezidentas Gitanas Nausėda, taip tęsdamas prie Dalios Grybauskaitės susiformavusią tradiciją, kad į Briuselį važiuoja tik šalies vadovas.

Visgi konservatoriai pradėjo kelti klausimą, ar prezidentas elgėsi teisėtai. Premjerė Ingrida Šimonytė, nors anksčiau ir plačiau nekomentavusi šios situacijos, paskutiniu metu laikėsi pozicijos, kad prezidentas ir premjeras į EVT galėtų vykti pakaitomis.

Klausimą kelia tie, kurie mato galimą naudą

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad diskusijos, kas turėtų vykti į EVT, nėra naujos, jos vyko ir paskutinės prezidento rinkimų kampanijos metu.

„Aišku, tas klausimas tokiu aštrumu niekada nebuvo keliamas. Kodėl taip nutiko? Aš matau, be jokios abejonės, bandymus žaisti tam tikrus galios žaidimus. Jeigu yra galimybė pernešti galią į savo pusę, kalbu apie politinius tam tikrus subjektus, tai, žinoma, jie tuo naudosis“, – teigė politologė.

Pasak jos, EVT klausimą kelia tie, kurie norėtų šį klausimą išspręsti savo naudai.

„Šiandieninė galių išsidėstymo schema yra tokia, kuri iš tikrųjų natūraliai kuria tokią situaciją, kurioje mes matome norą šiek tiek pasistumdyti toje smėlio dėžėje“, – tvirtino R. Urbonaitė.

Reikia įsikišti Seimui

Diskusiją apie atstovavimą EVT iškėlęs konservatorių frakcijos Matas Maldeikis rankų sudėjęs nesėdi. Politikas nusiuntė savo poziciją į Daukanto aikštėje įsikūrusius rūmus, o prieš pavasario sesija ruošia įstatymo projektą, kuriame būtų reglamentuota, kas turėtų vykti į Briuselį ir atstovauti Lietuvai EVT.

REKLAMA

Kad šis klausimas turėtų būti išspręstas Seime sutinka ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Andžejus Pukšto.

„Čia kelias yra tik vienas – turi būti paruoštas įstatymas ir tas įstatymas turi būti patikrintas Konstituciniam Teisme“, – įsitikinęs pašnekovas.

Panašiu keliu nuėjo Lenkija, kuri Europos Sąjungos reikalus išėmė iš užsienio politikos darbotvarkės ir įgaliojimus iš Užsienio reikalų ministerijos perdavė Vyriausybės kanceliarijai. Kaimyninei šaliai Briuselyje atstovauja ne šalies vadovas Andrzejus Duda, o premjeras Mateuszas Morawieckis.

„Galima tik apgailestauti, kad anksčiau toks įstatymas nebuvo paruoštas, bet tada, man atrodo, buvo Dalia Grybauskaitės tokia tvirtesnė ranka. Tvirtesnė tai nereiškia, kad demokratiškesnė. Ko gero, tą klausimą reikia tiesiog sutvarkyti. <...> Čia, manau, gal reikia mažiau emocijų, mažiau politikos, o tiesiog reikia padaryt tam tikrus veiksmus ir tą patikrinti Konstituciniame Teisme“, – kalbėjo A. Pukšto.

Visgi, jei atstovavimo EVT klausimas pasuktų šiuo keliu, A. Pukšto nuomone, jis išsispręstų premjerės naudai.

Reikia sudėlioti visus taškus

R. Urbonaitė sutiko, kad realu, kad toks įstatymo projektas gali išvysti dienos šviesą, tačiau pakartojo, kad būtinas Konstitucinio Teismo išaiškinimas.

„Konstitucinis Teismas ir jo nutarimas galėtų sudėlioti tam tikrus taškus ir padėti rasti tam tikrą išeitį šiame politiniame ginče. Kai ginčijasi politikais, kartais geriausias sprendimas, kad į tą ginčą įsikištų neutralus žaidėjas“, – kalbėjo R. Urbonaitė.

Politologė pasisako už tai, kad ši diskusija būtų išspręsta reglamentuojant, kas turėtų vykti į EVT.

„Jei šitas klausimas bus neišspręstas, galbūt ateis kita valdžia, ten klausimas taip aštriai nekils, tada ateis dar kita, vėl jis kils, nes tai yra nesureguliuota. Jeigu tai būtų sureguliuota, nes, panašu, kad pas mus kažkokia tradicija nebūtinai veikia, tai tada būtų paprasčiau ir atsiribotume nuo kažkokių asmenybinių, personalinių aspektų, nesutarimų ar dar kažko.

REKLAMA

Aš būčiau už racionalų, apgalvotą reguliavimą šito klausimo, įsivertinimą. <...> Taip mojuoti sprendimais be jokių pasirengimų nėra racionalu. Klausimas yra, klausimą galima kelti, klausimui reikėtų diskusijų, labai sveika būtų ir Konstitucinio Teismo pozicija“, – tvirtino R. Urbonaitė.

Konservatoriai bando užpildyti valdžios vakuumą

„Kiekviena valdančioji dauguma ateina su savo idėjomis ir kovoja dėl valdžios. Jeigu mato, kad yra tas valdžios vakuumas, kodėl gi ne to vakuumo neužpildyti?“, – santykius tarp prezidento ir valdančiųjų vertino A. Pukšto.

Pasak jo, išsivystė natūrali konkurencija tarp šalies vadovų ir valdančiosios koalicijos, nors, kaip primena politologas, Liberalų sąjūdis prezidento rinkimų antrajame ture parėmė būtent G. Nausėdą, o ne I. Šimonytę.

„Tėvynės sąjunga, kuri oponavo per prezidento rinkimus, aišku, kad naudojasi ta proga. Čia yra politinės scenos taisyklės, kad jeigu neisi su mumis, tada kviečiame pakovoti“, – sakė VDU docentas.

R. Urbonaitė svarstė, kad jei prezidente būtų tapusi I. Šimonytė, o didžiausia valdančiąja partija būtų konservatoriai, matyt, tokių diskusijų nebūtų kilę.

„Dabartiniam prezidentui Gitanui Nausėdai konservatorių, kaip pačios pagrindinės valdančiosios partijos, atėjimas į valdžią, žinoma, yra nepalankus. Nes jie, matydami galimybę, stengsis ta galimybe pasinaudoti.

Bet iš kitos pusės, iš tikrųjų, tokie dalykai turėtų būti reguliuojami nepriklausomai nuo asmenybių, o priklausomai nuo to, kaip mes tą klausimą traktuojame, kaip mes į jį žiūrime. Nes šiandien yra Gitanas Nausėda, rytoj bus kažkas kitas“, – kalbėjo politologė.

Pasak jos, dabartinė situacija išprovokavo norą pasistumdyti tarp dviejų valdžios polių, o santykiai tarp prezidento ir valdančiųjų, kaip pastebi R. Urbonaitė, nėra itin šilti.

„Mes matome komplikuotumą, pozicijų išsiskyrimą ir tam tikrą, nesakau, kad konfliktą, bet tam tikrą santykių įtampą“, – samprotavo politologė.

REKLAMA

Valdžios koridoriuose – kalbos apie apkaltą prezidentui

Nervus Daukanto aikštės rūmų šeimininkui konservatoriai artimiausiu metu gali patampyti ne tik dėl vizitų Briuselyje. Kalbama, kad pavasaryje gali atsirasti parlamentinė komisija, kuri tirtų paskyrimus į žvalgybos tarnybų postus.

Konkrečiai kalba eina apie Antrojo operatyvinių tarnybų departamentą (AOTD), vadinamuosius „antrukus“. Skelbta, kad G. Nausėda galėjo daryti įtaką tarnybos direktoriaus skyrimo procese bei spausti tuometinį krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį. Svarstyta, kad tai galėjo būti viena iš priežasčių, kodėl R. Karobliui nebuvo patikėta ambasadoriaus pozicija Lietuvai strategiškai svarbiose šalyse.

Kad kalbos apie parlamentinį tyrimą ar net dramatiškesnę atomazgą tarp valdančiųjų mezgasi patvirtino ir žurnalistas Rimvydas Paleckis. „Žinių radijuje“ viešėjęs žurnalistas teigė, kad politikų lūpose pasigirsta ir žodis „apkalta“.

„Jeigu tokie dalykai kažkaip pradės tvirtintis, tai jau tikrai rimtesni gali būti tyrimai, rimtesnis mastelis. Žodis „apkalta“, kurį ir man teko girdėti, yra vis dažniau minimas. Nežinau, koks ten gali būti pagrindas apkaltai. Reikia klausti tų, kurie tą žodį mini. Bet turiu pripažinti, kad užkulisiuose minimas žodis apkalta“, – „Žinių radijo“ eteryje kalbėjo R. Paleckis.

Visgi A. Pukšto abejoja, ar valdantieji ryžtųsi tokiam žingsniui. Politologas svarstė, kad jei prezidentas ir darė įtaką R. Karobliui dėl „antrukų“ vado, kas nėra patvirtinta, to neužtektų pradėti apkaltos procesą.

„Gal čia šiek tiek išmesta naujiena, kad prazonduoti kaip žmonės reaguos. Nemanau, kad tai yra pagrindas ir rimti ketinimai“, – spėjo A. Pukšto.

„Kol kas tokia situacija, kad, žinot, viena varna pakarksėjo. Tai tiks varnų karksėjimas tikrai nereiškia, kad mes turėsime kažkokius rimtus procesus. Kol kas žiūri į tai, na, su pakeltu antakiu“, – galimybę pradėti apkaltos procesą skeptiškai vertino ir R. Urbonaitė.

REKLAMA

Jos teigimu, kol kas tikrai nėra jokio rimto pagrindo pradėti ir parlamentinio tyrimo. Politologė svarstė, kad spekuliacijų ir užkulisinių pokalbių valdžios koridoriuose šia tema gali būti, bet kol kas to nereikėtų priimti už gryną pinigą. R. Urbonaitė pastebėjo, kad ir pats Nacionalinis saugumo ir gynybos komitetas, po pirminės karštos reakcijos šiuo klausimu, šiuo metu atšalo.

„Aš tikrai kol kas nematau reikalo užsiimti kažkokiais super tyrimais, o kalbėti apie apkaltas labai labai ankstyva. Bet, aišku, mažą kas ko nepasako, arba ką pasako. Bet aš to kol kas sureikšminti nebūčiau linkusi. <...> Iš kitos pusės, ar tikrai mes tiek neturime ką veikti ir nėra tiek kitų problemų?“ – komentavo R. Urbonaitė.


Rašyti komentarą...
E
Eugenija
2021-02-26 10:53:11
Pranešti apie netinkamą komentarą
Prezidentas gavo didžiulį tautos pasitikėjimą ir vykdys savo pareigas taip, kaip ir kiti prezidentai. Valdančioji koalicija elgias nepadoriai. Prezidentui ir jo šeimai linkiu sveikatos ir tiprybes.
Atsakyti
-16

V
Virginija
2021-02-26 11:10:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
Štai ko sulaukėme: visiems buvo aišku, kad ši partija bujos visoje šalyje ir kenks prezidentui. Kas toliau- baisu ir pagalvoti, kas dar gali palaikyti tą šutvę.
Atsakyti
-12

O
Oi Gitanai
2021-02-26 10:57:13
Pranešti apie netinkamą komentarą
Subadys tave Gitanai ta OŽIO GAUJE PAPUOLEI Į KONCERVU KATILĄ TIKRAS BLOGIS , LAIKYKIS ILGAS IR GRAŽUS MES TIK GALIME PAGUOSTI .
Atsakyti
-10

SKAITYTI KOMENTARUS (34)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų