Savo ruožtu neapsikentę vairuotojai ėmė burtis socialiniuose tinkluose ir ten vienas kitą įspėja, kur tyko pavojus „pamesti ratus“.
Grupėse matyti, kad vairuotojai duobes ėmė taisyti patys – yra, kas į jas deda netgi čiužinius.
Vairuotojai vienijasi
Vairuotojai ėmėsi iniciatyvos. Socialiniuose tinkluose ėmė dalintis pranešimais apie keliuose po žiemos atsiradusias duobes ir vietas, kur jos laukia. Viena iš iniciatorių – Laima Rudokaitė. Moteris vienoje vairuotojus vienijančioje grupėje pasidalijo skelbimu, kad renka keliuose susidariusių duobių nuotraukas ir ketina informaciją pateikti kelininkams.
Portalui tv3.lt susisiekus su moterimi, ji pasakoja, kad apie problemas keliuose pastebėjo keliaudama namo. Ji gyvena Vilniuje, tačiau dažnai vyksta į savo gimtinę – Molėtus. Vairuotoja pastebėjo, kad kelio būklė nutirpus sniegui itin suprastėjo.
„Prieš pat Naujųjų sutikimą važiuojant į gimtinę prie degalinės sustojome padėti vyrui, kurio automobiliui buvo prakirsta padanga ir sulankstytas ratlankis. Tokius vaizdus šiame kelyje stebiu jau virš dviejų savaičių ne tik interneto platybėse, bet ir realiame gyvenime“, – tv3.lt pasakoja vairuotoja.
L. Rudokaitė teigia, kad su problemomis dėl duobių susidūrė ir jos artimieji.
„Prieš Kalėdas ryte važiuojant iš darbo ties Skudutiškiu mano brolis prakirto ratą, slidžiame kelyje automobilis tapo sunkiai valdomas ir tik dėl laimingo atsitiktinumo nelaimės buvo išvengta. Kelias A14 (Vilnius–Utena – aut. past.) yra kritinės būklės, milžiniškos duobės nėra pažymėtos jokiais įspėjamaisiais ženklais, o kelio atkarpose nėra greičio ribojimų“, – perspėja moteris.
Pamačiusi, kad duobes pastebi ir kiti vairuotojai, ji socialiniuose tinkluose ėmė rinkti informaciją. Nuotraukomis bei kitais duomenimis pasidalyti sutiko apie kelios dešimtys vairuotojų. Turimą informaciją L. Rudokaitė jau pateikė kelininkams.
„Suprantu, kad žiema nėra pats tinkamiausias metų laikas tvarkyti kelius. Mes, Lietuvos piliečiai, mokėdami kelių mokesčius, taršos mokesčius, bei pildami kurą padidintu akcizu nenorime rizikuoti savo bei aplinkinių sveikata ir saugumu. O ką jau kalbėti apie apgadintas transporto priemones. Todėl nuoširdžiai tikiuosi, kad atsakingos institucijos atsižvelgs į mūsų pagalbos šauksmą ir kuo greičiau pašalins problemas“, – komentuoja L. Rudokaitė.
Kelininkams metų pradžia intensyvi
Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) sako jau gavusi vairuotojų pranešimų apie duobes nutirpus sniegui. Direkcijos atstovas Evaldas Tamariūnas informuoja, kad už kelių priežiūros darbus yra atsakinga AB „Kelių priežiūra“, kuriai informacija apie duobes ir buvo perduota.
„Kelių priežiūra“ nurodo, kad sausį dirba intensyviai. Per pastarąsias dienas, kaip nurodo bendrovė, buvo užtaisytos daugiau nei 650 duobių. Pasak „Kelių priežiūros“, prasčiausia situacija yra vakariniuose ir pietiniuose šalies rajonuose.
„Vyraujant gausiems krituliams, staigiai oro kaitai, prastos būklės kelio danga skilinėja, atsiradus mažiems įtrūkimams ten patekęs vanduo šaldamas plečiasi ir formuoja išdaužas“, – aiškina „Kelių priežiūra“.
Išdaužos taisomos jau nuo pernai metų pabaigos. Nuo gruodžio 27-osios iki sausio 3-osios bendrovė užtaisė 559 kv. m. pavojingų išdaužų visoje Lietuvoje. Specialistai sako, kad kelio danga intensyviai byra, tad prioritetas yra skiriamas pavojingoms išdaužoms.
„Vairuotojų prašoma būti budriais, ypač važiuojant vandens apsemtomis vietomis, kur sunku įžiūrėti galimą duobę“, – rašoma bendrovės pranešime.
LAKD atstovas E. Tamariūnas aiškina, kad žiemos metu atsirandančios išdaužos yra užtaisomos laikinomis priemonėmis – šalto asfalto mišiniu, mat oro sąlygos neleidžia atlikti tinkamo pažaidų pašalinimo.
Pavasarį, nusistovėjus tinkamoms oro sąlygos, pradedami vykdyti per žiemą atsiradusių plyšių, duobių ir nusėdimų taisymo darbai. Pradedama nuo svarbiausių valstybinės reikšmės kelių – magistralinių ir krašto, o vėliau taisomi ir rajoniniai keliai. Darbų apimtys priklauso nuo kelių dangų būklės ir skiriamo finansavimo, teigia E. Tamariūnas.
„Apie situaciją kelyje galima informuoti Kelių direkciją e. paštu [email protected] arba paskambinus trumpuoju numeriu 1871 bei nemokamu numeriu 8 5 232 9600. Klausimus galima pateikti tiesiai ir AB Kelių priežiūra“ e. paštu: [email protected]
Dėl duobių vietinės reikšmės keliuose (tarp kurių yra ir miestų gatvės, tiesa, su kai kuriomis išimtimis:, pvz., kai miesto gatvė yra valstybinės reikšmės kelio tęsinys) reikia kreiptis į vietos savivaldybes“, – tv3.lt aiškina E. Tamariūnas.
Vairuotojai jau kreipiasi į draudimo bendroves
Nutirpus sniegui atsivėrusių duobių efektą jau pastebi draudėjai. Jie pasakoja jau sulaukiantys dėl duobėse padarytų žalų atlyginimo besikreipiančių vairuotojų.
Pavyzdžiui, „ERGO“ šiemet sulaukė keliolikos kreipinių, „Lietuvos draudimas“ skaičiuoja sulaukę 20-ies kreipinių, o „If“ gavo pavienius kreipinius.
„Kasmetinis, taip vadinamas duobių keliuose sezonas, dažniausiai prasideda po žiemos, kai kelio danga neatlaikiusi šalto sezono oro sąlygų vietomis pradeda irti, taip atverdama duobes. Tad galime prognozuoti, kad ir šiais metais daugiausiai įvykių keliuose dėl duobių bus vasario–balandžio mėnesiais“, – tv3.lt komentuoja draudimo bendrovės „If“ transporto žalų grupės vadovė Guoda Jasaitė.
Kaip teigia ERGO Žalų administravimo departamento direktorius Baltijos šalyse Gytis Matiukas, iš šiemet sulauktų kelių dešimčių kreipinių, visais atvejais įvažiavus į duobę buvo prakirstos padangos.
„Gyventojai žalą patyrė kelyje Klaipėda-Šilutė, Molėtuose, Kaune, Vilniaus mieste bei rajone“, – tv3.lt sako G. Matiukas.
Draudimo bendrovės įspėja, kad vairuoti nutirpus sniegui reikėtų atsargiau.
„Labai svarbu tirpstant sniegui atidžiai stebėti važiuojamąją kelio dangą, neskubėti, nes galima netikėtai patekti į nemalonią situaciją. Juolab, jei žmogus nėra automobilio apdraudęs „Kasko“ draudimu, gali tekti nemenkai ištuštinti savo piniginę“, – tv3.lt skaitytojams pataria „Lietuvos draudimo“ Operacijų departamento direktorius Artūras Juodeikis.
Vairuotojams patariama pasirūpinti „Kasko“ draudimu.
„Po incidento kelyje svarbu apie tai pranešti draudimo bendrovei, kuri užregistruos įvykį. Kitais atvejais, turint tik vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą, situacija kiek sudėtingesnė – vairuotojui reikia įrodyti, kad incidento jis negalėjo išvengti – apie tai neįspėja kelio ženklai, o pats vairuotojas nepažeidė jokių Kelių eismo taisyklių“, – teigia G. Matiukas.
Skirtingos draudimo bendrovės skaičiuoja, kad vidutiniškai išmoka už duobių padarytą žalą siekia nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų.
Pasiekus tam tikrą ribą, lopyti nebeapsimoka
Paprašytas paaiškinti, kaip po žiemos keliuose atsiranda duobės Vilnius Tech Kelių tyrimo instituto direktorius prof. dr. Audrius Vaitkus šypsosi: „Jokios čia magijos nėra“.
Pasak jo, duobių formavimasis yra natūralus procesas ant kelio dangos atsiradus dideliam vandens kiekiui ir ėmus keistis temperatūrai. Kad būtų paprasčiau suprasti – įsivaizduokite lietų. Palijus ir oro temperatūrai nukritus iki minusinės, ant kelio buvęs vanduo pavirsta į ledą. Šaldamas vanduo plečiasi. Vandeniui nubėgus netgi į menkiausius kelio įtrūkimus besiplečiantis ledas ima trupinti kelio dangą, taip formuodamas rimtas duobes.
Todėl A. Vaitkus pabrėžia, kad kelius svarbu prižiūrėti nuolat.
„Kai vanduo sušąla, šiek tiek pakelia asfalto dangą, eismui vykstant, pravažiavus krovininiam automobiliui, pakeltoje dangoje atsiranda papildomas įtrūkimas, lūžis. Tokiu būdu susiformuoja išdauža, duobė ar kita didesnė pažaida“, – tv3.lt aiškina profesorius.
Vis dėlto specialistas pastebi, kad šiuo metu po žiemos atsirandančių duobių keliuose yra kur kas mažiau, nei, pavyzdžiui, buvo prieš dešimtmetį.
„Tai rodo, kad pažengė mūsų ekonominis išsivystymas ir kad kelių priežiūrai yra skiriamas didesnis dėmesys. Turime judėti į priekį ir stengtis, kad pažaidų iš viso neatsirastų“, – komentuoja A. Vaitkus.
Profesorius vardija, kad kelių taisymui yra naudojamos kelios technologijos. Viena iš pagrindinių – vadinamasis lopymas. Pasak jo, neretai skiriasi, kaip kokybiškai duobė yra užlopoma, nuo to priklauso ir kelio kokybė.
„Turbūt esate pastebėję, kad vieną kartą užvažiavus ant lopo tiesiog sujuda automobilis, o kitą kartą lopo net nejaučiate. Kai pasiekiamas lygis, kai lopai sudaro apie 30 proc. kelio dangos, toliau reikėtų galvoti apie dangos atnaujinimą visu plotu.
Vėliau taisymas taps ekonomiškai neefektyviu. Jeigu paimtume vieno kv. m. duobės užlopymą ir viso dangos sluoksnio pakeitimą – kaina smarkiai skiriasi. Lopant duobę naudojamas rankų darbas, tad vieno kv. m. kaina stipriai išauga“, – aiškina A. Vaitkus.
Aktualiausią informaciją apie kelių priežiūrą kalima rasti https://www.keliuprieziura.lt ir https://lakd.lrv.lt/lt/naujienos.
