kasko

Nuo dar didesnių nemalonumų kelyje vairuotojus vis dažniau apsaugo ne tik privalomasis civilinės atsakomybės draudimas, bet ir KASKO. Šis daugeliui vairuotojų magiškas žodis užtikrina, kad piniginės plačiau praverti neteks net tada, kai vairuotojai patys yra kalti dėl eismo įvykio, rašoma pranešime žiniasklaidai.  O tokių žmonių išties nemažai – dėl žalų atlyginimo vien pernai kreipėsi vienas iš trijų apsidraudusių, o vidutinė išmoka siekė beveik tūkstantį eurų.

Kiekvienai žiemai baigiantis ima sekti vairuotojų kantrybė. Nutirpus sniegui keliuose atsiveria per žiemą susiformavusios duobės, tad vairuotojai bent kurį laiką yra priversti važiuoti kur kas atsargiau. Draudimo bendrovės pastebi, kad šie metai yra ypatingi. Kai kur sulaukta net dvigubai daugiau skundų nei ankstesniais metais, o nuostoliams atlyginti skirtos sumos yra daugiau nei tris kartus didesnės. Įlėkti į duobę menkas malonumas.

Vos nutirpus sniegui vairuotojus keliuose pasitiko siurprizas – atsivėrė tūkstančiai naujų duobių. Kai kas šiemet jau spėjo ne tik prakirsti padangas ar sulankstyti ratus, bet ir stipriau apgadinti automobilius. Dalis vairuotojų jau atakuoja draudėjus, o kelininkai tikina kelių remonto darbus pradėję dar paskutinėmis praėjusių metų dienomis.

Policijos statistika rodo, kad vagystės iš automobilių tampa vis retesnės – pernai jų Lietuvoje registruota trečdaliu mažiau nei 2018 m. ir net keturiskart mažiau nei prieš 5 metus. Tačiau draudikai perspėja vairuotojų neatsipalaiduoti – kai kurių markių naujesnių automobilių veidrodėliai, žibintai bei kitos detalės vis dar masina paklausaus grobio ieškančius vagišius, o vidutinė vienos vagystės žala viršija 2 tūkst. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Pernai 20 proc.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) ketvirtadienį nusprendė, kad Kasko draudimo sąlyga dėl draudimo išmokos mažinimo automobilio vagystės atveju, kai automobilyje palikti dokumentai, yra nesąžininga vartotojo atžvilgiu. Nukentėjusysis skunde nurodė, kad, įvykus automobilio vagystei, draudimo bendrovė apskaičiuotą draudimo išmoką sumažino 50 procentų ir vietoj 17 tūkst. eurų sumokėjo 8,5 tūkst. eurų.

Sostinės savivaldybė antradienį išplatino pranešimą apie tai, kad po žiemos avarinės duobės Vilniaus gatvėse tvarkomos keliomis pamainomis. „Vos prasidėjus pavasariui suskubo sutvarkyti po žiemos gatvėse atsiradusias avarines duobes, plyšius ir kitus kelio dangos pažeidimus. Sostinės gatves tvarkančios bendrovės „Grinda” ir „Lemminkainen Lietuva“ dirbamos keliomis pamainomis per tris mėnesius sutvarkė 5 kartus daugiau duobių nei pernai – 5,3 tūkst. (2381 kv. m.) duobių 60-yje  gatvių.

Lietuvos draudimo rinka, pagal draudimo įmokas pernai išaugusi dešimtadaliu, šiemet, palyginti su 2016 m., augs nuosaikiau ir padidės 6–7 proc. Sparčiau plėtosis ne gyvybės draudimo rinka, o gyvybės draudimo rinkos laukia kritimas, prognozuoja Lietuvos bankas. „Draudimo sektoriaus augimą užtikrins sparti ne gyvybės draudimo sektoriaus raida. Ne gyvybės draudimo rinkai teigiamą įtaką turės visos ekonomikos plėtra ir dėl to didėsiantis vidaus vartojimas bei augsianti infliacija.

Statybos, remonto ir buities prekių tinklas „Senukai“ iš savo strateginio partnerio Skandinavijos koncerno „Kesko“ perėmė viso prekybos tinklo Baltijos šalyse ir Baltarusijoje valdymą bei keis valdančiosios bendrovės pavadinimą iš UAB „Senukų prekybos centras“ į „Kesko Senukai“. Pagal praėjusią savaitę įsigaliojusį susitarimą, „Senukai” iš „Kesko“ antrinės kompanijos „Rautakesko“ įsigijo 100 proc. „K-Rauta" parduotuves Latvijoje ir Estijoje valdžiusių bendrovių akcijų.

Ugniagesiai įsakmiai perspėja, kad automobiliai su netvarkinga dujų įranga gali sprogti. O jei tokia mašina yra didelio prekybos centro požeminėje stovėjimo aikštelėje – tai gali baigtis didžiule tragedija – žus žmonės ir sugrius pastatai. Visgi vairuotojai moja į tai ranka. Nepaisoma ir ženklų, draudžiančių dujomis varomiems automobiliams važiuoti į požemines aikšteles, negaudomi ir prasižengėliai.