„Mutuojantis“ Lietuvos klimatas keičia ne tik maisto produktų, bet ir draudimo įmokų kainas. Kol ūkininkai dejuoja dėl prasto šiųmečio derliaus ir jau skandinamų naujų pasėlių, draudimo bendrovės skaičiuoja nuostolius ir ruošiasi didinti įmokas bei griežtinti draudimo sąlygas. Nuošalyje nepaliekami ir paprasti gyventojai, neturintys nieko bendro su žemės ūkiu – dėl gamtos stichijų ir liūtims nepritaikytos gatvių kanalizacijos sistemos pamažu didėja nekilnojamojo turto ir automobilių draudimas.
Lietuvą užpuolus liūtims, Šiaulius aplankė dar ir viesulas. Savaitraščio „Šiauliai plius“ kalbinti ūkininkai teigė, kad liūtis nusiaubė miežius, vasarinius rapsus ir kai kurias daržovių rūšis. „Negana to, kad žieminiai rapsai nukentėjo dėl įšalusios žemės, tai dabar ir vasariniai kelia nerimą. Mano ūkio nuostoliai siekia 20 proc. Derliaus tikėjausi daug geresnio“, – teigia ūkininkas Justas.
Ši vasara buvo labai permaininga – kaitrą keitė liūtys, kilo škvalo, audrų. „Vienoje ūkio dalyje net nepradėjau javapjūtės, nes laukai buvo pilni vandens. Net teko keletą kartų traktoriumi traukti kombainą, nes šis ir klimpo, ir skendo. Dalis javų išvis nenukulta, nes jie išmirkę, apsemti, sunkiai paimami. Derlius bus aiškus tuomet, kai atsidurs sandėliuose“, – kalbėjo ūkininkas Bronius.
Lietūs, skandinantys laukus, jau padarė didelių nuostolių morkų ir svogūnų augintojams. Net ir sodą ar dažą turintys žmonės pastebėjo, kad morkomis pasimėgauti galės trumpai ir menkai. Jei dirva ir toliau bus įmirkusi ir jei užklups dar viena liūtis, nukentės ir bulvių laukai.Ūkininkas Kastytis Patiejūnas teigia, kad didžiausios šių metų problemos susijusios su atšiauria žiema.
„Ūkiui teko iš naujo sėti daugiau nei pusę žiemkenčių. Rapsų peržiemojo pusė, kviečių ir kvietrugių – trečdalis. Dėl didelės sėjos darbų apimties susivėlino ir sėjos terminai. Tai, aišku, turės neigiamos įtakos vasarojaus derliui. Peržiemoję ir palikti toliau augti žiemkenčių pasėliai irgi buvo ne geriausios būklės, derlingumas 15-20 proc. mažesnis. Paties augimo metu sąlygos buvo normalios. Problemos prasidėjo, kai pradėjome imti derlių. Nuolatinis lietus neleidžia laiku nukulti derliaus, gali kristi dar nenukultų vasarinių kviečių kokybė, atitinkamai – ir pajamos už juos. Su mūsų ūkio kūlimo našumais reikėtų 15 saulėtų dienų javapjūtei pabaigti, tačiau neaišku, ar jų sulauksime. Gali būti, kad vasarinius rapsus teks kulti rugsėjį, todėl padidėja ir derliaus praradimo galimybė. Tie patys lietūs trukdo žieminių rapsų sėjai. Palankiausi sėjos terminai jau praėję, o mes su sėja dar net neįsibėgėję“, – pasakoja K. Patiejūnas.
Apsidrausti tampa vis brangiau
Dėl dažnėjančių gamtos kataklizmų, ypač po paskutiniojo viesulo, daugelis iki šiol ignoravusių pasėlių, būsto ar kito turto draudimą suskubo dažniau varstyti draudimo bendrovių duris. Tačiau pastarosios vis atsargiau žiūri į ūkininkų turto draudimą ir vis didina riziką. Pasėlių draudimo bendrovės „Vereinigte Hagelversicherung VvaG“ filialo „VH Lietuva“ vadovas Algimantas Navickas teigia, kad šiais draudimo metais (2010 m. ruduo – 2011 m. pavasaris) pasėlius apsidraudė 881 žemdirbys ir buvo gauti 1584 pranešimai apie draudimo įvykius. Daugiausia žemdirbiai kreipėsi dėl iššalimo bei liūčių patirtos žalos.
Pasiteiravus, ar pasikeitus Lietuvos klimatui pakito ir draudimo kainos, A. Navickas sakė, kad pasėlių draudimo įmokos tarifas priklauso nuo draudimo įvykio tikimybės, o pastaroji paskaičiuojama pagal trisdešimties metų Lietuvos meteorologinių stočių duomenis bei jų kitimo tendencijas, įvertinant ir patirtus nuostolius. Tad, dažnėjant Lietuvoje rizikų pasireiškimui, keičiasi ir draudimo įmokos tarifas, tačiau nežymiai. „Draudimo įmokų tarifai paskaičiuojami kiekvienai seniūnijai atskirai, tad, keičiantis meteorologinių sąlygų istorijai atskirose stotyse, keičiasi ir joms priskirtų seniūnijų tarifai“, – pasakojo vadovas.
Įmokos didėja ne tik žemdirbiams
Kintančios oro sąlygos gali padidinti ne tik ūkininkų, bet ir paprastų žmonių išlaidas. Būstų ir automobilių draudimo kainos taip pat kyla. Gamtos išdaigų nuskriausti draudikai teigia, kad būsto draudimo kainos kyla, bet ne itin ženkliai. Pastarąjį mėnesį dėl būsto draudimo išmokų į draudikus kreipėsi tik keturi šiauliečiai, iš kurių trys – po praūžusio viesulo. „Nuostoliai nebuvo itin dideli, tačiau stichija vis tiek pridarė žalos. Kitas klientas kreipėsi po smarkios liūties įlūžus stogui“, – pasakoja vienos draudimo bendrovių atstovas. Spėjama, kad dar daugiau nei būsto brangs gyvybės draudimas, nes šiame segmente draudikai išleidžia vis apvalesnes sumas. Tačiau gyventojai to neturėtų labai pajusti. „Stambius objektus“ draudžiantys klientai labiausiai pajus draudimo kainų augimą“, – teigia draudimo bendrovės atstovas.
Pasak draudiko, žmonės, kurie draudžia savo automobilius vadinamuoju KASKO draudimu, neišvengiamai mokės daugiau dėl gamtos stichijų žalos. Pasirodo, kad net jei per metus nesikreipėte dėl draudimo išmokos, šiemet už KASKO draudimą kai kurios bendrovės iš jūsų vis tiek prašys daugiau nei pernai, nors jūsų automobilio rinkos vertė ir nukrito. Taip bendrovės stengiasi sumažinti savo nuostolius – po liūčių patvinusiose gatvėse daugelyje miestų automobiliai masiškai „skendo“ ir gedo. Išmokų daugėja ir dėl nesutvarkytų gatvių – po žiemos atsiradusios duobės neatidžių vairuotojų tykoja net iki vasarą.
„Draudimo įmokos didėja ir dėl padidėjusių išmokų „lubų“, vis dažniau įvykstančių eismo įvykių bei didėjančio automobilių skaičiaus. Jos gali brangti ir dėl lietuvių padaromų avarijų nemažėjančio skaičiaus užsienyje. 2011 m. itin sumažėjo kapitalas, tad reikės finansiškai jį didinti. Pastaruoju metu žalų išaugo beveik 10 proc. Gruodžio mėnesį tirsime, ar draudimo kaina yra lygi draudimo rizikai, tuomet koreguosime kainas“, – sako draudėjas. „ERGO Lietuva“ rinkodaros skyriaus vadovas Irmantas Šerys teigia, kad ir turto, ir automobilių draudimo įmokų dydis priklauso nuo daugelio veiksnių: draudimo rūšies nuostolingumo, bendrų ekonominių rodiklių, pavyzdžiui, infliacijos. „Galima sakyti, kad įmokų dydis parodo situaciją šalyje: jeigu kyla automobilių servisų paslaugų kainos, tai tikėtina, kad kils ir draudimo įmokų dydis, kadangi automobiliui remontuoti bus reikalinga didesnė išmoka. Jei kyla nekilnojamojo turto kainos, auga ir turto draudimas. Gamtos stichijų šėlsmas gali turėti įtakos kainų pokyčiams tuo atveju, jeigu jos itin pakoreguoja draudimo rūšių nuostolingumą“, – sako I. Šerys.
Privalomajame vairuotojų civilinės atsakomybės ir KASKO draudime nustatant draudimo įmokas, atsižvelgiama į daugelį rizikos faktorių, vienas kurių yra kliento gyvenamoji vieta, t. y. kokiame mieste gyvena klientas ir koks šio regiono draudimo rūšies nuostolingumas. „Svarbu atkreipti dėmesį, kad vertinant miesto rizikingumo lygį, skaičiuojamas bendras ilgametis nuostolingumas, t. y. kiek iš viso draudžiamųjų įvykių yra registruojama dėl eismo įvykių, o KASKO draudime papildomai vertinamos ir kitos rizikos: automobilių vagystės, gamtos stichijų, ugnies žala ir t. t. Rizikai įvertinti naudojama ilgametė statistika, kas ketvirtį įvertinamos žalų tendencijos“, – pasakoja vadovas. Pasak jo, bendrovė per pirmą šių metų pusmetį privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės ir KASKO draudime užregistravo beveik 14 tūkst. žalų – trečdaliu daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Išmokų suma siekė 27,5 mln. litų, t. y. 13 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. „ERGO Lietuva“ turto draudimo klientams per pirmą šių metų pusmetį užregistravo 1,8 tūkst. žalų – 9 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Šioms žaloms padengti draudimo bendrovė išmokėjo ir rezervavo 9,2 mln. litų, t. y. net 38 proc. daugiau nei pernai.
Evelina RIMKUTĖ
