gytis matiukas

Įvykus eismo įvykiui, jo žala nukentėjusiajam, pagal vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo taisykles, išmokama draudiko. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, jog šiuos nuostolius gali tekti atlyginti ir kaltininkui. Taip gali nutikti tuomet, kai eismo įvykį padaręs vairuotojas nelaimę sukelia neblaivus, pasišalina iš avarijos vietos ar netgi laiku nesumoka draudimo įmokos.

Praėjusią savaitę prasiautusi audra pridarė nemažai nuostolių žmonėms. Virsdami medžiai apgadino pastatus, automobilius, vėjas ir potvyniai suniokojo pajūrį, o žaibas sukėlė gaisrą. Draudimo bendrovės per pastarąsias dienas sulaukė šimtų prašymų atlyginti per audras patirtą žalą. Tikėtina, kad jų tik daugės – pavyzdžiui, pajūris nuostolių dar net nepradėjo skaičiuoti. Praėjusią savaitę Lietuvoje siautė audra Junis. Virto medžiai, buvo plėšomi stogai, žaibavo.

Vos nutirpus sniegui vairuotojus keliuose pasitiko siurprizas – atsivėrė tūkstančiai naujų duobių. Kai kas šiemet jau spėjo ne tik prakirsti padangas ar sulankstyti ratus, bet ir stipriau apgadinti automobilius. Dalis vairuotojų jau atakuoja draudėjus, o kelininkai tikina kelių remonto darbus pradėję dar paskutinėmis praėjusių metų dienomis.

Kad lazda turi du galus, beveik tiesiogine prasme neseniai galėjo įsitikinti Vilniaus miesto savivaldybė. Viena vertus, prieš medžių pjovimą protestuoja gamtos mylėtojai. Kita vertus, už laiku nenupjautą ir lūžusį medį, kuris sumaitojo automobilį, tenka atlyginti tūkstantinę žalą. Rugsėjo pradžioje Vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi nusprendė, kad savivaldybė yra atsakinga už miesto želdinius. Jeigu neprižiūrėti medžiai padaro žalos, ją turi atlyginti savivaldybė.

Rudenį kasmet daugėja atvejų, kuomet dėl kelyje sugedusių automobilių vairuotojams tenka kreiptis į pagalbos tarnybas, nes savarankiškai įveikti gedimų nebeįmanoma. Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, pagalbos prašymų šaltaisiais metų mėnesiais išauga net dvigubai. Dažniausios priežastys, dėl ko atvyksta pagalbos kelyje tarnyba, yra rudenį ir žiemą padažnėjantys eismo įvykiai, po kurių automobilis nebegali važiuoti. Antra svarbi priežastis – neužsivedantys jų varikliai.

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ duomenimis, šiemet žemės ūkio technika dažniausiai kentėjo nuo ugnies ar akimirkos neatsargumo. Bendrovės žalų ekspertai sako, kad kuo greičiau atkurti sugadintą transportą ūkininkams svarbiau negu automobilių vairuotojams. „Žemės ūkio darbai labai priklauso nuo oro sąlygų, tad darbymečiu sugedęs traktorius ar šienapjovė ūkininkui yra didžiulė nelaimė. Neseniai išmokėjome bemaž 80 tūkst. litų už sudegusį traktorių.

 Lietuvos gyventojai mieliau renkasi draudimo išmoką, negu remonto darbus ar pagalbą likviduojant padarinius. Septyni iš dešimties draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ apklausos dalyvių pažymėjo, kad nutikus nelaimei jie pageidauja draudimo išmokos, ne meistrų paslaugų. „Žiemos metu žmonės, ypač patyrę nedidelius įvykius, pageidauja draudimo išmokos, o remonto darbus atideda, kol atšils orai“, - pasakoja „PZU Lietuva“ Žalų departamento direktorius Gytis Matiukas.

Sinoptikams prognozuojant vėjuotus orus bei šaltį, draudikai primena Lietuvos gyventojams apie būtinybę pasirūpinti savo namais, namų kieme esančiais daiktais ir automobiliais. Pasak draudimo ekspertų, tinkamai pasiruošus, galima išvengti gamtos padarytų nuostolių. „Praėjusio savaitgalio audra dažniausiai plėšė namų stogus. Gyventojus raginame įvertinti stogo būklę, o galimus plyšius, netvirtai besilaikančias dalis sutvirtinti.

Draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ išmokėjo didžiausią šiemet draudimo išmoką - 7 mln. litų UAB „Kurana“. Bendrovė buvo apdraudusi Pasvalyje statomos unikalios bioetanolio gamyklos projektą projektuotojo civilinės atsakomybės draudimu. UAB „Kurana“ pirmoji Europos Sąjungoje sujungė bioetanolio, skirto biodegalams, bei elektros ir šiluminės energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių gamybos technologinius procesus į vieną nepertraukiamą technologinę grandinę.