ergo

Kasmet keliuose fiksuojami tūkstančiai eismo įvykių. Draudikai įspėja, kad į jus atsitrenkti gali ir tyčia, o tokių piktavalių neatbaido ir gresianti atsakomybė. Be to, draudikai įvardija ir vietas, kur vadinamieji „pakišinėtojai“ siaučia labiausiai. Net mažiausias eismo įvykis vairuotojams, o taip pat ir keleiviams, gali sukelti didelį stresą.

Ilgosiomis šviesomis ar rūko žibintais pamirksintys, avarinį signalą neįprastose situacijose naudojantys vairuotojai turėtų suklusti. Nors tai yra tarsi neoficiali vairuotojų kalba, tačiau už jos pritaikymą vairuotojai gali sulaukti ir baudos.  Draudikai sako, kad svarbu šią kalbą naudoti tinkamai, nes kitaip gali kilti grėsmė eismo saugumui.

Vairuotojams patekus į eismo įvykį, neretai tenka pasukti galvą – o ką gi daryti toliau? Draudimo bendrovių atstovai paaiškina, kuriais atvejais būtina iškviesti policiją ir ar po avarijos automobilius galima patraukti į šalį. Be to, primena, kad užpildyti eismo įvykio deklaraciją galima ne tik braižant eismo įvykio schemą ant popieriaus lapo. Naujienų portalui tv3.lt laišką parašęs skaitytojas Irmantas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinoma – red. past.

Civilinės atsakomybės draudimas transporto priemonių savininkams yra privalomas ir jis yra skirtas eismo įvykių žaloms kompensuoti. Tačiau draudikai primena – yra ir išimčių. Anot ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojo Rimvydo Pociaus, dalis įvykių būna nedraudžiamieji, todėl vairuotojams rekomenduojama žinoti savo pareigas ir prisiminti, kuriais atvejais žala gali būti išieškota iš kaltininko.

Pagreitį įgavęs gatvių siaurinimas ir renovavimas kartais sulaukia vis daugiau vairuotojų pasipiktinimo – dėl projektuotojų priimtų sprendimų ir mažiau gatvėse automobilių parkavimui paliktos vietos neretai sunku net prasilenkti. O kartais to padaryti nepavyksta, apgadinamos šalia judėjusios ar stovinčios transporto priemonės, nukenčia kelio elementai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Su automobiliu patekus į avariją, draudimo bendrovės vairuotojams paprastai atlygina patiriamą žalą. Tačiau ne visi į eismo įvykį patekusio automobilio savininkai lieka patenkinti draudimo bendrovės siūlomomis išmokomis. Vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje gyventojas kartu su bendraminčiais pasidalijo savo istorija. Pasak vyriškio Tomo (vardas redakcijai žinomas – red. past.

Išvadavus automobilius ir gatves nuo milžiniško kiekio sniego, kurį atnešusią pūgą sinoptikai pavadino didžiausia per dešimtmetį, šalies gyventojai perspėjami dėl naujų, šįkart atšilusių orų sukeltų pavojų, rašoma pranešime spaudai. Draudikai ragina nepamiršti ir aplinkos, kurioje gyvename – dėl artėjančios lijundros ir temperatūrų pokyčių ant pastatų stogų susidariusios ledo sankaupos ir varvekliai gali lemti nekilnojamojo turto apgadinimą ir net sveikatos sutrikdymą.

Praėjusią savaitę prasiautusi audra pridarė nemažai nuostolių žmonėms. Virsdami medžiai apgadino pastatus, automobilius, vėjas ir potvyniai suniokojo pajūrį, o žaibas sukėlė gaisrą. Draudimo bendrovės per pastarąsias dienas sulaukė šimtų prašymų atlyginti per audras patirtą žalą. Tikėtina, kad jų tik daugės – pavyzdžiui, pajūris nuostolių dar net nepradėjo skaičiuoti. Praėjusią savaitę Lietuvoje siautė audra Junis. Virto medžiai, buvo plėšomi stogai, žaibavo.

Kiekvienai žiemai baigiantis ima sekti vairuotojų kantrybė. Nutirpus sniegui keliuose atsiveria per žiemą susiformavusios duobės, tad vairuotojai bent kurį laiką yra priversti važiuoti kur kas atsargiau. Draudimo bendrovės pastebi, kad šie metai yra ypatingi. Kai kur sulaukta net dvigubai daugiau skundų nei ankstesniais metais, o nuostoliams atlyginti skirtos sumos yra daugiau nei tris kartus didesnės. Įlėkti į duobę menkas malonumas.