Nuoširdžiai gailiuosi žurnalisto Mariaus Jokūbaičio, kuris imdamas iš manęs interviu praėjusią savaitę sakė, kad pritaria Darbo partijos siekiams naikinti dujų tarpininkus ir mažinti dujų kainą vartotojams. Tačiau per vieną naktį tarnystė korupcijai, nesąžinei ir Lietuvos žmonių skurdinimui — aišku ne už dyka — padarė savo? Todėl rašinyje „Politikas nepamiršta turtų sukrovusio verslo“ neliko nė dalelytės nuoširdumo. Tačiau šį straipsnį rašau ne tam, kad atsakyčiau žurnalistui. Kreipiuosi į Lietuvos žmones, kuriuos tokie prekiaujantys straipsniais žurnalistai bando klaidinti.
Nors nenorėjau kištis į šitų pataisų svarstymą, ir net galvojau, kad mano santykiai su „Dujotekanos“ savininkais yra neblogi, tačiau matydamas, kad yra specialiai užsakomi visuomenę klaidinantys straipsniai, o ant manęs ir Darbo partijos yra tendencingai pilamas purvas, privalau atsakyti. Dar daugiau, esu priverstas kreiptis į Seimo Darbo partijos frakciją, jog ji prašytų, kad Europos Komisija, tikrindama kitus Europos dujų tarpininkus, patikrintų ir „Dujotekaną“, nes esu tikras, kad ši įmonė ne tik apgaudinėja patį „Gazpromą“, bet ir kišasi į Lietuvos politiką. Beje, tai jau buvo įrodęs ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
Keista, kad M. Jokūbaitis net nepasistengė įsigilinti į Darbo partijos siūlomų pataisų esmę. Anot jo, jei Seimas pritars Darbo partijos pataisoms, „prekiauti gamtinėmis dujomis šalyje galės bendrovės, valdančios bent vieną metrą dujotiekio“. Tačiau bet koks suaugęs žmogus supranta, kad per vieną metrą vamzdyno neįmanoma tiekti gamtinių dujų. Todėl noriu priminti, kad didžiausią dujotiekių tinklą Lietuvoje šiandien valdo bendrovė „Lietuvos dujos“, kuri dujas siūlo pigiausiai.
Esu visiškai tikras, kad dujas turi tiekti tos įmonės, kurios stato dujotiekius, juos prižiūri, investuoja ir modernizuoja, užsiima gavyba, arba tampa dideliais dujų vartotojais. Kitokių šioje rinkoje negali būti. Tačiau ko neparašysi, kai užsakovas — galingas dujų tarpininkas, kuris maitina daugumą politikų ir kai kurių žiniasklaidos priemonių.
Tam, kad žurnalistas neskleistų dezinformacijos, neva anksčiau niekas nebandė apriboti tarpininkų veiklos, dar kartą noriu visiems priminti ir užkirsti kelią spekuliacijoms. Aš, kaip sąžiningas politikas ir dėl to labai trukdantis tiems, kurie išgrobstė Lietuvos valstybę — dar 2002 m. būdamas Seimo Ekonomikos komiteto pirmininku griežtai prieštaravau „Lietuvos dujų“ privatizavimui. Visa tai galima pamatyti stenogramų archyvuose. Tačiau tuomet dujų tarpininkų liokajai, tarnaudami savo šeimininkams pardavė šią bendrovę dešimt kartų pigiau nei ji iš tikrųjų kainavo, o tai reiškia — pavogė pinigus iš Lietuvos žmonių.
2004 m. man tapus ūkio ministru, buvo inicijuotas dujų tiekėjų pelną ribojantis įstatymas. Tačiau tų pačių liokajų (tai yra politikų) ir prekiaujančių straipsniais žurnalistų dėka buvau sukompromituotas ir pašalintas iš ministro posto. 2008 m. tapęs Seimo nariu aš inicijavau visų energetikų pelnus ribojančią įstatymo pataisą ir pasiūliau formulę, kaip tai padaryti. Įstatymui buvo pritarta ir jis buvo priimtas, tačiau vėliau, dabartinės Vyriausybės pastangomis jis buvo anuliuotas, todėl šiandien energetikai, o taip pat ir dujininkai, gali taikyti bet kokį antkainį jų teikiamai energijai ir dujoms.
Tie, kas bando teigti, kad tokia Darbo partijos iniciatyva atsirado tik dabar, neva siekiant proteguoti su manimi susijusias įmones — tendencingai klaidina ir dezinformuoja visus Lietuvos gyventojus. Manęs tokia ataka nestebina ir nebaugina. Darbo partija vėl kelia pavojų tiems, kurie metų metus sėdi prie valstybės lovio ir, nejudindami nė piršto, gauna „atlygį“ iš tarpininkų, o tai reiškia — iš gyventojų ir skurdina visą Lietuvą.
Man gėda ir gaila žiūrėti į tas partijas ir politikus, kurios daug kalba apie rūpestį žmonėmis, o patys visomis išgalėmis siekia sužlugdyti geras idėjas, kurių naudą iš karto pajustų visi Lietuvos žmonės, kurie šiuo metu yra priversti mokėti milžiniškus pinigus už šilumą, elektrą, vandenį, ir dujas.
Noriu atsakingai pareikšti ir patvirtinti žurnalisto žodžius, kad raginsiu Darbo partijos narius ir pats eisiu pas Lietuvos žmones, kad kiekvienai šeimai būtų pristatytos pavardės su nuotraukomis, kad Lietuvos žmonės pažintų „herojų“ — kurie prisideda prie dujų tarpininkų išlikimo ir savo veiksmais užkerta kelią dujų atpiginimui — veidus ir pavardes.
Puikiai žinome, kad straipsniai žiniasklaidoje neatsiranda šiaip sau, ypatingai — dujų tarpininkų interesus ginantys rašiniai. Už viską yra mokama. Todėl politikams, priimantiems ir svarstantiems mūsų įstatymo pataisą, noriu suteikti šiek tiek informacijos, nes Lietuvoje jau tapo įprasta, kad jeigu koks nors klausimas gali būti susijęs su Uspaskichu, turi kentėti visa Lietuva, bet neduok Dieve, kad nuo tokio įstatymo Uspaskichas gautų kažkokią naudą.
Pranešu, kad su manimi susijusios įmonės per 21-erius metus neturėjo nė vieno valstybės užsakymo, nė viena įmonė nebuvo įsigyta laukinio privatizavimo metu, kai buvo grobstomas Lietuvos turtas. Esu giliai įsitikinęs, kad verslininkams geriau neturėti jokių verslo reikalų su valstybe, todėl nedarau to pats ir nepatariu kitiems.
Taip pat norėčiau atsakyti dėl minimos „Josvainių agrofirmos“ tariamos naudos dėl šios pataisos. „Josvainių agrofirma“ per savo dujotiekį priima ir tiekia apytiksliai 1200 (tūkstantis du šimtus!) kartų mažiau dujų, nei gauna Lietuva. Pagal Darbo partijos teikiamą įstatymo pataisą daugiau dujų ši įmonė negalės tiekti. Sveiko proto mąstantys žmonės supranta, kad daugiau dujų per tą patį dujotiekį galima bus tiekti tik tuomet, kai Josvainiuose atsiras naujas vartotojas. Noriu pabrėžti, kad būtent Josvainių gyventojai gauna dujas mažiausiomis kainomis visoje Lietuvoje. Todėl visiems, o taip pat ir žurnalistui, noriu atsakingai pareikšti, kad nuo šių pataisų „Josvainių agrofirma“ neturės visiškai jokios naudos, tačiau jos naudą iš karto pajus visi Lietuvos žmonės ir verslininkai.
Pagarbiai
Darbo partijos pirmininkas, Europos Parlamento narys Viktoras Uspaskich
