Užtikrintos pergalės: kodėl kai kuriuose miestuose lyderiai nesikeičia?

Per 25 nepriklausomybės metus šalies politiniame žemėlapyje susiformavo savotiški konkrečių politinių partijų bastionai, kur būtent jų kandidatai yra laikomi neginčijamais favoritais. Per daugelį rinkimų šios preferencijos nedaug pakito, o kai kur tik sustiprėjo.

Politikos analitikai pastebi, kad vienos ar kitos partijos įsitvirtinimą konkrečiame regione dažnai nulemia ir istoriniai faktoriai: ten, kur sovietiniais laikais buvo stipri pramonė, išvystytas žemės ūkis, sėkmingai veikė kolūkiai, iki šiol populiaresni yra kairieji, visų pirma socialdemokratai. Pavyzdžiui, prieš juos varžovams nedaug galimybių Suvalkijoje. O vietovėse, kur pokariu aktyviausiai veikė partizanai, pavyzdžiui Dzūkijoje, labiau balsuojama už dešiniuosius.

Ar tiesa, kad tokie istoriniai procesai vis dar lemia rinkimų rezultatus šiandien? Mykolo Romerio universiteto docentas Saulius Spurga įsitikinęs, kad istorinė regionų raida vis dar turi įtakos, nors nuo sovietinių laikų mes vis labiau tolstame, nemažai žmonių šio laikotarpio apskritai neprisimena, o kitiems tai jau tėra abstrakcija. Be to, ir ekonominė regionų padėtis per nepriklausomybės metus daug kur pasikeitė.

Klaipėdos krašte svarbiausia žinomi lyderiai

„Dėsningumą išvesti būtų sunku, kai kurie regionai yra labai panašūs, bet žmonių pasirinkimai skiriasi. Daug kur tai visgi lemia subjektyvūs faktoriai. Tai, kad Suvalkijoje dominuoja socialdemokratai, lemia ir Algirdo Butkevičiaus populiarumas, ir faktas, kad Marijampolės meras ilgus metus yra socialdemokratas. Panaši padėtis ir Klaipėdoje, kur populiariausi liberalai.

Tautinė regiono sudėtis yra gana išskirtinė, o balsuojama vis vien už dešiniuosius. Taip yra ir dėl to, kad nemažai liberalų lyderių – Eugenijus Gentvilas, Eligijus Masiulis, šiandieninis meras, yra populiarūs politikai“, – sako politologas. Klaipėdos universiteto docentas Saulius Šiliauskas taip pat pažymi, kad Klaipėdos liberalumą visų pirma nulemia charizmatiškų autoritetingų lyderių gausa bei stiprus partijos įdirbis. Net ir susiskaldę liberalai čia susilaukdavo sėkmės – tiek Liberalų ir centro sąjunga, tiek ir Liberalų sąjūdis. Tačiau pašnekovas neatmeta ir tam tikrų išskirtinės regiono tapatybės aspektų.

REKLAMA

„Tapatybė formuojasi ištisus dešimtmečius, tad ir keičiasi dešimtmečius, poslinkiai nėra stebimi plika akimi. Brandžiose demokratijose, pavyzdžiui Vokietijoje, jeigu šeima balsuoja už krikščionis demokratus ar socialistus, tai ir vaikai greičiausiai taip balsuos, toks prieraišumas egzistuoja. Šiandien, postmodernioje epochoje, šeimyniniai dalykai turi mažiau reikšmės, komunikavimo būdai kiti – svarbu tampa ne ideologiniai, o įvairūs įvaizdžio kūrimo aspektai.

Taigi, kai į politiką aktyviau įsitrauks jaunoji karta, partinis prieraišumas ir nuspėjamumas greičiausiai nebebus toks, kaip dabar“ – įsitikinęs Klaipėdos universiteto docentas. Jo nuomone, populiarių ir stiprų įdirbį turinčių politikų egzistavimas yra pagrindinė priežastis, kodėl kitame regione – Pietryčių Lietuvoje pastebimai įsitvirtino partija „Tvarka ir Teisingumas“. Ilgą laiką jos idėjinis lyderis Rolandas Paksas buvo labai populiarus Telšiuose, o dabar Šilutėje, Pagėgiuose ir aplinkiniuose regionuose populiarumą išlaiko Kęstas Komskis, Remigijus Žemaitaitis ir kiti politikai. Panaši padėtis ir Kėdainiuose, kur dominuoja Darbo partijos politikai.

Būtent aktyvus darbas regione, o ne idėjiniai aspektai, S.Šiliausko nuomone, ir yra svarbiausias partijų sėkmės faktorius. „Visų pirma, tai yra mokėjimas dirbti toje apygardoje.

Skandalingumas visoje Lietuvoje nepadės susilaukti sėkmės konkrečioje vietoje. Galbūt tas skandalistas ten dirba labai daug. Turi ir nacionalinį žinomumą, bet dirba lobistinį darbą su kiekvienu čia gyvenančiu žmogumi. Pavyzdžiui, kodėl Petras Gražulis visada laimi Klaipėdos rajone? Gargžduose jis gauna mažiau balsų, bet aplinkiniuose reginuose už jį aktyviau balsuojama, o kuo arčiau prie Klaipėdos – tuo balsų mažėja. Bet jų užtenka pergalei“, – sako Klaipėdos universiteto politologas.

Kaunas išlieka dešiniųjų

Per visus 25 nepriklausomybės metus Kaunas išliko svarbiausiu konservatorių bastionų – tikėtis susilaukti sėkmės kitų partijų kandidatams čia labai sunku.

REKLAMA

Tiesa, šiuose rinkimuose kortas gali sujaukti tai, kad atsinaujinimo vardan partija nutarė kai kuriems sėkmingiems veteranams nesuteikti teisės apginti pergalę vienmandatėse apygardose ir vietoje jų deleguoti jaunus politikus.

Vida Marija Čigrijienė ir Arimantas Dumčius dėl to savarankiškai stos į kovą prieš savo buvusius partiečius konservatorius ir tokių dvikovų rezultatas yra nenuspėjamas. S.Spurgos nuomone, konservatorių populiarumą Kaune visų pirma galima paaiškinti istorinėmis priežastimis – tam tikrą užtaisą miestas atsineša dar iš tarpukario laikų. „Kauniečiai jaučia savo pareigą balsuoti už dešiniąsias partijas.

Buvo trumpas Vytauto Šustausko nukrypimas, bet iš esmės čia yra principinis nusistatymas“, – sako politologas. Vytauto Didžiojo universiteto docentė Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė prideda, kad nepaisant aktyvios žmonių kaitos mieste, Kaunas išlieka lietuviškiausiu, labiausiai patriotišku miestu, o ši rinkėjų grupė yra bene labiausiai prognozuojama. Be to, kaip pažymi politologė, dešiniųjų rinkėjai yra aktyviausi ir tai taip pat labai padeda konservatoriams išlaikyti savo pozicijas. „Yra daug žmonių, remiančių kitas partijas, bet jie nuolat keičia savo preferencijas. Kiek tenka bendrauti, kalbėti bendruomenėse, balsuojančių už naujokus nemažai – iš pradžių Darbo partija, dabar valstiečiai ir pan. Bet ši grupė nėra tokia pastovi“, – komentuoja I.Unikaitė-Jakuntavičienė.

Savivalda gali turėti įtakos Seimo rinkimams

Kitas konservatorių bastionas ilgą laiką buvo Panevėžyje. Tačiau pastaruoju metu, daugiausiai dėl buvusio mero Vito Matuzo korupcijos skandalų, šios partijos politikų populiarumas krito – jau praėjusiuose Seimo rinkimuose čia pergales šventė kitų partijų politikai. Šiemet konservatoriai deklaruoja ambicingą tikslą „atsiimti“ miestą, tačiau šį planą įgyvendinti jau bus sudėtinga. Savivaldoje konservatoriai prarado ir Kauną, kuomet Andrius Kupčinskas pralaimėjo kovą dėl mero Visvaldui Matijošaičiui. Ar tai gali reikšti, kad savivaldos pralaimėjimas gali persiduoti į nacionalinį lygmenį ir šiame mieste? „Jei meras populiarus, rinkėjai susimąsto, kad ir jo partija greičiausiai yra gera, be to, meras turi tam tikrą administracinį resursą, gali susirasti daugiau rėmėjų, aktyviau vykdyti rinkiminę kampaniją.

REKLAMA

Paties mero žodis yra labiau girdimas ir vietinėje spaudoje, ir kitoje žiniasklaidoje. Šiuose rinkimuose bus įdomus ir Druskininkų atvejis, kaip ten susiklostys rinkimai“, – teigia S.Spurga. Anot I.Unikaitės-Jakuntavičienės, Kaune žmonės pastebi, kad naujoji valdžia aktyviau tvarko gatves, asfaltuoja kiemus, todėl „Vieningo Kauno“ remiami kandidatai gali susilaukti didesnio dėmesio. Kiek tai atsilieps galutiniam rezultatui – parodys tik rinkimai. Mokslininkė pastebi, kad apskritai per šiuos rinkimus ne tik Kaune, bet ir kituose regionuose neapsisprendusių dėl savo pasirinkimo, neužtikrintų rinkėjų atrodo daugiau nei įprasta.

Didieji miestai prieš provinciją 2012-ųjų Seimo rinkimai išryškino trijų didžiųjų miestų ir likusios Lietuvos skirtumus. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje dominavo konservatoriai ir liberalai, laimėję beveik visose vienmandatėse apygardose, tuo tarpu kairieji dominavo mažesniuose miestuose ir provincijoje. Ar ši akivaizdi skirtis išliks ir šiuose rinkimuose? I.Unikaitė-Jakuntavičienė, analizuodama Kauno atvejį, didelių pokyčių nesitiki.


Rašyti komentarą...
A
Aidas
2016-09-18 13:22:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
Labia tikiuosi kad Vilkaviskis prareges ir nebalsuos uź savi dieva Butkeviciu.Is vaika ateme pinigus ir maitinima.O dabar ir visus Darbe vergais padare.Pataikavimas ponams .Vienu zodziu blogas tu zmogus Butkeviciu.
Atsakyti
0

P
Petras
2016-09-16 13:15:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
Straipsnis paskirtas dabartinių partinių grupuočių maskuotei . Jų"darbai"rinkėjams ir tas pats kartojamas melas dar turi šaknis, nes nacionalinis transliuotojas priklausomas nuo partinių klanų. Gal tik Pūko radijas "Kitokia Lietuva" teisingai nušviečia rinkimų sistemą ,partinių klanų veiką ,korupciją Lietuvoj. Nuskurdintą pensininką ir melu įtikintą mužikėlį lengva mulkinti, nes niekas valdžioj jo negirdi ir neklausia. Rinkimų sistema yra su šiltnaminėmis sąlygomis partiniams, kurių jie niekad nekeis ,jei nesujudės Prezidentė.
Atsakyti
0

Z
Zina
2016-09-17 09:36:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kas gali balsuoti ir norėti jį matyti ekrane, turiu galvoje dabartinį premjerą. Nuo nuomonių kaitos ryte-vakare, nuo išsisukinėjimo atsakant į klausimus, jau bloga darosi. Kvaila šypsena, rodant jog čia atseit nieko nėra, neprisiimant savo ir partijos kaltės, tik ją užkraunant kitiems, pensininkų pajamų padidinimas 3-5 eurais, o sau tūkstančiais, aiškus moralės trūkumas. Buk tamsta laimingas skriausdamas senus žmones, meluodamas. Tik nežinau kaip galima ramiai miegoti po tokios tiesos ir dar šypsotis.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų