Nusivylusių rinkėjų armija: kurioms partijoms atiteks protesto balsai?

Protesto balsai – tai esama valdžia nusivylusių rinkėjų elektorato išreikšta valia, kuri kartais keičia ne tik politiką, bet ir valstybių gyvenimus. Vienas tokių pavyzdžių – Jungtinės Karalystės sprendimas atsiskirti nuo Europos Sąjungos. Portalas tv3.lt aiškinosi, kokios politinės partijos šių metų Seimo rinkimuose gali tapti protesto rinkėjų numylėtiniais?

„Protesto balsuotojai yra tie, kurie yra visiškai nepatenkinti dabartine padėtimi ir nepasitiki visomis pusiau tradicinėmis partijomis. Jie pasiryžę balsuoti už bet ką, išskyrus konservatorius, socdemus ir kitus. Manau, kad protesto balsuotojų Lietuvoje tebėra“, – teigė portalo tv3.lt kalbintas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, politologas Kęstutis Girnius.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Mindaugas Jurkynas aiškino, kad protesto balsų Lietuvoje reikėtų ieškoti, įvertinus rinkėjų kaitumą, tai yra tendencijas, apie rinkėjų lojalumą vienai ar kitai politinei partijai. Politologas pasakojo, kad vertinant, jog 0 procentų rinkėjų kaitumas yra tobulas skaičius, kai žmogus nuolat balsuoja už tas pačias partijas. M. Jurkyno teigimu, Vakarų tradicinėse demokratinėse valstybėse rinkėjų kaitumas siekia apie 10-15 procentų. Lietuvoje, pasaka pašnekovo, rinkėjų kaitumas krenta: 2004 m. – 50 procentų, vėliau sumažėjo iki 40, ir pastaruosius du metus seikia apie 30 procentų.

„30 procentų rinkimų kaitumas reiškia, kad maždaug kas trečias rinkėjas pakeičia savo rinkimines preferencijas. 30 procentų rinkimų kaitumas ir yra terpė, kur gali atsirasti protesto balsai, bet gali tiesiog persimesti rinkėjai nuo vienos partijos prie kitos, pavyzdžiui, nuo A. Zuoko partijos prie socdemų, nuo socdemų prie valstiečių, nuo konservatorių prie liberalų. Bet čia gali būti ir dalis protesto balsų“, – aiškino M. Jurkynas.

Politologai sutarė, kad daugiausiai protesto balsų ankstesniuose Seimo rinkimuose rinkdavo Naujoji sąjunga (socialliberalai) (2000 m. Seimo rinkimai), Darbo partija ir partija „Tvarka ir teisingumas“ (2004 m. Seimo rinkimai), Arūno Valinsko vadovauta Tautos prisikėlimo partija (2008 m. Seimo rinkimai), „Drąsos kelias“ (2012 m. Seimo rinkimai).

REKLAMA

„Nesusitepusiųjų“ šansas

Portalo tv3.lt kalbinti politologai sutaria, kad daugiausia dabartine valdžia nusivylusių rinkėjų balsų gali sulaukti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).

„Manau, kad šį kartą daugiausiai protesto balsų pritrauks valstiečiai žalieji. Ši partija kurį laiką egzistuoja, pirmą kartą rimčiau kandidatuoja Seimo rinkimuose, pirmą kartą sulaukia daugiau dėmesio ir manau, kad šitų balsų turėtų gauti nemažai.

Pirma, valstiečiai žalieji yra „nesusitepę“, nėra buvę valdžioje. Antra vertus, jie nėra dalis to politinio valstybės aparato. Konservatoriai, liberalai, „darbiečiai“, socdemai jau Seime buvo, 12-16 metų tame dalyvauja. O čia ateina nauja, „nesusitepusi“ jėga, kuri savo programoje akcentuoja moralinius elementus, ypač susijusius su kova prieš girtavimą“, – komentavo K. Girnius.

Tuo metu VDU profesorius M. Jurkynas, taip pat įvardijęs LVŽS, tvirtino, kad ši partija yra labiau „antro rinkėjų pasirinkimo“, o ne protesto balsų politinė jėga.

„Tai nėra nauja partija, bet tai yra ta partija, kuri iš regioninio matomumo gali pakilti ir greičiausiai pakils į nacionalinį lygį. Ar tai tikrai protesto balsai? Ne, galbūt tai yra antro pasirinkimo ar žmonių, kurie norėtų matyti kitokią centro kairiąją politiką, balsai“, – svarstė politologas.

Agresyvieji kovotojai prieš korupciją

M. Jurkyno įsitikinimu, jeigu Seimo rinkimuose bus aktyviai ir agresyviai protestuojančių prieš dabartinius valdančiuosius, tai jų numylėtiniais gali tapti kontraversiškai vertinama Antikorupcinė Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko koalicija (Lietuvos centro partija, Lietuvos pensininkų partija).

„Iš tokių politikų aš tikrai matyčiau prezidento rinkimuose dalyvaujantį N. Puteikį ir jo suburtą koaliciją.

Panašių nuostatų laikosi buvęs vienas pirmųjų švietimo ministrų Darius Kuolys ir partija „Lietuvos sąrašas“. Sakyčiau, kad čia skrieja protesto balsai, tai yra tiems, kurie niekada valdžioje nebuvo ir kurie į sistemą vertina kaip ydingą, korumpuotą“, – kalbėjo politologas.

REKLAMA

Dėl. N. Puteikio ir K. Krivicko dueto N. Jurkynui pritarė K. Girnius, pabrėždamas, kad šie į politiką žengiantys asmenys primena „Drąsos kelią“.

„Jie yra tiek pat racionalūs arba tiek pat neracionalūs kaip buvo „Drąsos kelias“. Ypač N. Puteikis yra ganėtinai veiksmingas politikas, nes jis geba patraukti dėmesį. Ši koalicija iš naujų darinių turi geriausią tikimybę įveikti tą 5 procentų barjerą, bet dar iki galo neaišku“, – svarstė VU TSPMI docentas.

Ar protesto rinkėjai yra nusitaikę į buvusio Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko vadovaujamą Lietuvos laisvės sąjungą (liberalus)?

„Techniškai tai yra nauja politinė jėga, bet, iš kitos pusės, A. Zuokas yra gana lengvai atpažįstamas politinėje komunikacijoje, politinėje erdvėje, tai jo niekas nauju gelbėtoju netraktuoja. Jį vertina kaip žmogų, kurį bokso ringe iškirto R. Šimašius ir kuris dabar vėl atsigavo, ir bando savo jėgas“, – aiškino M. Jurkynas.

Senųjų vilkų triukai jau nebeveikia?

Ar protesto elektorato simpatijų gali sulaukti anksčiau nusivylusių rinkėjų numylėtiniais buvę „tvarkiečiai“ ir „darbiečiai“? Portalo tv3.lt kalbintas visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius, sociologas Vladas Gaidys mano, kad minėtų partijų pažadai kelti algas Lietuvoje jau nebėra tie įrankiai, kuriais politikai gali suvilioti nusivylusius rinkėjus.

„Šios partijos kol kas turi tam tikrą elektoratą, dalis rinkėjų iš inercijos eina. „Tvarka ir teisingumas“ turi savo prekinį ženklą – R. Paksą. [...] Bet kad jie naujas erdves užkariautų, tai nesijaučia. Panašu, kad viskas išsakyta, viskas išbandyta ir turbūt tik iš inercijos gali balsuoti už juos rinkėjai.

Galima, aišku, jiems kažką dar sugalvoti, bet atrodo, kad įspūdis apie šias partijas devalvuojasi – vienas siūlo 1000, kitas – 2000, trečias siūlo dar didesnes algas”, – aiškino V. Gaidys.

Politologas K. Girnius pritarė V. Gaidžiui, tikindamas, kad Darbo partijos ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ banga iš esmės jau yra nuslopusi.

REKLAMA

„Tvarkiečiai“ pretendavo į protesto balsus, teigdami, kad „mes esame irgi nuskriausti kaip ir Jūs, pažiūrėkite, kaip su mūsų pirmininku elgiasi Konstitucinis Teismas, Seimas, mes skirtingi“. Bet ši partija valdžioje jau buvo, o dabar yra draskoma skandalų, jų vėliavnešys R. Paksas jau viešumon beveik neišeina.

Darbo partija nuo 2004 metų sėdi valdžioje. Jie gali būti nebūtinai protesto balsų rinkėjai. „Darbiečiai“ stengiasi būti kairioji partija, jie nuosekliau gina mažiau turtingų interesus skirtingai nuo socdemų, kurie yra nomenklatūros partija. Nuo 2012 m. jie teikė populistiškus siūlymus dėl minimalaus atlyginimo padidinimo, bet faktiškai jų dėka minimalus atlyginimas yra padidėjęs ir jie gali tą pabrėžti, bet tai vargiai, ar būtų protestas, o labiau tai, kad „palaikykite mus, nes mes jus giname“, – pabrėžė K. Girnius.

Nukentėti gali bet kas

„Būna protesto balsai tam, kad įgelti elitui, kurie gerai gyvena, riejasi, savo reikalus sprendžia, vienas kitą į kalėjimą sodina, o žmonių gyvenimas jiems nerūpi. Tai galvojama, kad „išrinksime tokį, kad paskui raudosite“. Tai panašu į socialinę vendetą, į norą įgelti“, – aiškino sociologas V. Gaidys.

Todėl, anot pašnekovo, sunku identifikuoti protesto elektoratą – tai iš esmės rinkėjai, kurie neketina balsuoti nei už vieną iš šiuo metu parlamente atstovus turinčių partijų. Taigi, pasak V. Gaidžio, dėl protesto balsų gali sumenkti tiek dabartinių valdančiųjų, tiek ir opozicijos galimybės Seimo rinkimuose.

„Jeigu vardan protesto vien tik balsuojama, tai čia yra mažiau laimingi visuomenės žmonės, pensinio amžiaus, mažesnių kvalifikacijų, kaimo gyventojai, bet ne būtinai ūkininkai, o tie kuriems galbūt mažai, kuo užsiimti.

Tas elektoratas ir už Darbo partiją balsuoja, ir už „Tvarką ir teisingumą“, – atkreipė dėmesį sociologas.

Tuo metu politologas M. Jurkynas pabrėžė, kad, pavyzdžiui, protesto balsams nukeliavus į LVŽS kišenę, neatmestina, jog tai gali būti valdančiuosius anksčiau rėmę, tačiau dabar jais nusivylę rinkėjai.

REKLAMA

„Jeigu socdemų reitingas nuo 21 pakritęs 4 procentais, tai gali būti, kad dalis rinkėjų yra nuėję pas valstiečius ir sakyčiau, kad traukia „Tvarkos ir teisingumas“ ir Darbo partijos rinkėjus valstiečiai.


Rašyti komentarą...
A
Aisku kaip diena
2016-09-15 10:40:27
Pranešti apie netinkamą komentarą
Rinksit valstiečius - gausit konservatorius
Atsakyti
-1

A
Ale va
2016-09-16 10:51:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nei vienas politologas nenori pasakyti tiesos apie išsigimusią rinkimų sistemą ir galimybes išsirinkti teisingą valdžią Lietuvoj. Partiniai pralobę ir nusipenėję snukiai tie patys ir jie sudarė sau rinkimuose šiltnamio sąlygas kaip mulkinti 98procentus nepartinių rinkėjų. Kodėl Prezidentė neinicijuoja rinkimų sistemos keitimo , nes retas LR pilietis dalyvauja tokiuose sąrašiniuose partiniuose "rinkimuose?
Atsakyti
0

B
Balvonas
2016-09-15 11:11:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
visos partijos jau parodė, kad nesugeba derinti viešų ir privačių reikalų, t.y. saikingai vogti (ypač Europos sąjungos lėšas) ir daryti reikalingus visuomenei darbus. stebuklų nėra ir nebus. rinkimai yra iš prastų kandidatų ir mažas skirtumas kursi prastas kandidatas mažiau prastesnis. prastas yra prastas.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (17)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų