Anot jų, rinkėjų sąrašuose balsuoti užsienyje buvo įrašyti 65,6 tūkst. rinkėjų. Iš jų savo valią pareiškė 37,7 tūkst. arba 57,52 procento.
Už I. Šimonytę balsavo 39,2 proc. piliečių, už antros kadencijos prezidento poste siekiantį Gitaną Nausėdą – 28,37 procento.
Pasak VRK pirmininkės Linos Petronienės, šie skaičiai dar gali truputį keistis, nes kol kas negauta visų duomenų iš balsavimo punktų užsienyje.
Dalyvauti referendume dėl dvigubos pilietybės išplėtimo registravosi 60,8 tūkst. užsienyje gyvenančių lietuvių, dalyvavo – 38 tūkst. arba 62,76 procento.
Iš jų už Lietuvos pilietybės išsaugojimą įgijus kitos valstybės pilietybę balsavo 93,74 proc. rinkėjų.
Šiemet antrą kartą per penkerius metus nepavyko surinkti reikiamo balsų skaičiaus pakeisti Konstituciją, išplečiant dvigubos pilietybės suteikimo galimybes.
Konstitucijai pakeisti pritrūko apie 166 tūkst. tam pritariančiųjų balsų.
Šiemet siūlyta pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.
Pareikšti nuomonę reikėjo dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“
Politologai ir visuomenės atstovai kritikavo šią formuluotę, vadino nesuprantama.
Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, dvigubos pilietybės turėti negali.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę Lietuvos piliečiams, kurie po nepriklausomybės atkūrimo įgijo kitų šalių pilietybę.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
