Kol kriminalistai narplioja žiauraus nusikaltimo aplinkybes, Pasvalio rajono Sabonių kaimas verda iš piktumo, kad už grotų esąs pasodintas ne tikrasis žudikas, o, ko gero, tik prisiėmęs kaltę...
Dangirutis Karnauskas (45 m.) tą ketvirtadienio vakarą į namus grįžo vėlokai. Dienomis kepino karštis, tai vyrai prie statybų dirbdavo iš ryto ir nuo pusiaudienio iki vėlumos, kai nebe taip svilino saulė. Apie devintą vakaro grįžęs į Sabonius, Dangirutis pirmiausiai užsuko į vietinę parduotuvėlę. Nupirko duonos, dešros, vaikams saldumynų ir porą „bambalių“: vieną alaus, o kitą sidro – rytojaus rytui atsigaivinti (mat darban turėjo eiti tik po pietų). Dar keletu žodelių persimetęs su pardavėja Silva, pasuko namo.
O tuo metu kaime pas Ričardą Šimuliūną buvo švenčiamas gimtadienis. Susirinkę kaimynai, pasileidę visu garsu muziką, gaivinosi šaltu alumi, gurkšnojo ir stipresnius svaigalus. Čia sukiojosi ir gerokai įkaušusi Dangiručio sugyventinė Rasa Kairytė (32 m.) bei neseniai į gimtinę sugrįžęs jos brolis Egidijus Kairys (26 m.).
Namie apdalinęs vaikus lauktuvėmis, D. Karnauskas irgi prisidėjo prie įkaušusios kompanijos.
Vėliau kaimynai bandys prisiminti, ar per balių Rasa, Dangirutis ir Egidijus tarpusavyje nesipyko. Visi sutarė, kad ne, tačiau vienu balsu patvirtino, jog visi trys neilgai trukus išėjo namo.
Apie vienuoliktą valandą vakaro parbėgusi namo kaimynų mergaitė prasitarė, jog Rasa Dangiručiui „užvažiavo“ kastuvu per nugarą, o parkritus ėmė talžyti lentgaliu. Tačiau kaimynai nepuolė gelbėti – ne pirmą kartą Rasa savo sugyventinį skriaudė. Ne kartą pas tame pačiame kaime gyvenančią motiną ir brolį Dainių su šeima Dangirutis ateidavo „pagražintas“ mėlynėmis ar apdraskytas. Į klausimą, ko neduodąs „grąžos“, pasak namiškių, Dangirutis tik numodavęs ranka – „Negi su boba mušiuosi?..“ Kaimynai prisiminė, jog sumuštas ir išvarytas Dangiras kartais net neidavo pas brolį, o miegodavo netoliese augančio ąžuolo drevėje.
Apmestas žolėmis
Kitą rytą po išgertuvių pas Ričardą kaimynai matė Rasą porą kartų pravažiuojančią kaimo gatve, kol pagaliau savo dviratį ji įvairavo į Dangiručio brolio Dainiaus kiemą. Klestelėjusi ant suolo, šiaip taip išstenėjo: „Žinok, Dainiau, Dangis užmuštas...“ Vyriškis iš pradžių nepatikėjo: „Galvojau, „pachmielingos“ bobos paistalai – taip ramiai praneša tokią baisią žinią?.. Liepiau važiuoti jai namo ir išsimiegoti...“ Tačiau moteris dar kartą patikino, kad Dangiras guli užmuštas. „O Egido irgi nėra, – tęsė Rasa. – Tai, žinok, gali būti toks variantas, kad jis užmušė tavo brolį...“
„Kai aš savo ausimis nepatikėdamas nuėjau pasižiūrėti, mane ištiko šokas, – papasakojo Dainius. – Brolis gulėjo netoli namų, po medžiais šalia keliuko, baisiai sudarkyta galva. Kaktoje žiojėjo skylė, viena pusė veido neatpažįstamai sužalota, į burną buvo įgrūstas didžiulis betono gabalas. Rankos sustingę – lyg gintųsi. O vienintelė sveika atmerkta akis tarsi prašė pagalbos...“
Kieme Dainius pastebėjo paskubomis bandytas paslėpti kraujo balas, krauju nutaškytas namo sienas. O kibire užmerktus kruvinus Rasos drabužius skubiai plovė Kristina.
Atvažiavę policijos pareigūnai apklausė susirinkusius kaimynus ir Rasą. Matyt, toji pareiškė, jog D. Karnauską galėjo užmušti jos brolis, nes tos pačios dienos pavakare jis, E. Kairys, buvo sučiuptas Pasvalyje ir suimtas 3 mėnesiams.
Pavydas ir alkoholis
Kaimynai sako, jog ši tragedija bus įvykusi dėl moters. Mat prieš keletą dienų Rasa su broliu buvo išvažiavusi į šalia esantį Valdaikių kaimą, pas tetą, pagelbėti ūkio darbuose. Mažuosius vaikus pasiėmė kartu. Namie liko Kristina, dešimtmetis Rasos sūnus ir Dangirutis. Po poros dienų, grįžusi iš tetos, Rasa iš pradžių tylėjo, tik, pasak artimųjų, buvo kažkokia keista. Bet kai „pasidrąsino“ alumi, ėmė koneveikti Dangirą, kam šis esą su Kristina gulėjęs. Dangiras bandė teisintis: „Kam man reikalinga Kristė – ji man į dukras tinka. Ne vieneri metai gyvenam, turi jau žinot, kad aš tave myliu...“ Tačiau Rasa nenurimo.
Tą paskutinį vakarą, kai sugyventiniai grįžo iš kaimynų, Rasa nieko nelaukusi smogė Dangirui per galvą. Išlindusius į kiemą Kristiną ir vyriausiąjį sūnų tuoj pat sugrūdo atgal į kambarį ir užrakino duris, o pati į rankas čiupo lentgalį...
Tragišką įvykį lyg mozaiką bandantis sudėlioti nužudytojo brolis Dainius įsitikinęs, kad jo brolį nužudė būtent Rasa. Jam pavyko išsiaiškinti, kad tą vakarą, kai D. Karnauskas jau buvo užmuštas, Rasa sudėjo Egidijui į krepšį daiktus ir šis išvyko, liepęs po poros valandų skambinti policijai.
Tačiau Rasa girta užmigo. Ryte nubudusi, ėmėsi slėpti nusikaltimo pėdsakus: pati bandė išgramdyti kruviną žvyrą, o Kristinai liepė nušveisti kraujais aptekusį suolelį. „Iniciatorė buvo Rasa, – tvirtina Dainius. – Galbūt Egidijus jai tik padėjo ir dabar bando prisiimti visą kaltę. Visas kaimas jos išgėrusios bijodavo...“
Grįžęs girtuokliavo
E. Kairys į tėvų namus, kuriuose gyveno sesuo Rasa su vaikais ir sugyventiniu, grįžo prieš trejetą mėnesių. Kur klajojo 7 metus, kaimynams per daug nesipasakojo. Sklandė gandai, kad dirbęs Vokietijoje, paskui – Čekijoje. Prieš metus kitus sesuo, gyvenanti Šiauliuose, buvo paskelbusi paiešką, ir E. Kairys buvo surastas Vokietijoje – be paso, telefono ir kitų dokumentų, esą jį apvogę. Vėliau, sako, įsitvirtinęs Čekijoje – kaimiečiai kalba, jog turėjo ten būstą ir buvo susiradęs draugę. Tad jo sugrįžimas daugeliui buvo mįslė.
Grįžęs E. Kairys kaip pradėjo švęsti savo grįžimą tėviškėn, taip ir neišsipagiriojo iki tol, kol policija, pateikusi rimtus įtarimus nužudymu, jį pasodino areštinėn.
Kaimynai tvirtina, kad Egidijus nei girtas, nei blaivus nebuvo agresyvus. „Niekada niekam nešoko į akis ir į jokius konfliktus nesivėlė, – tvirtino jie. – Nesipyko ir su Dangiručiu – kartu žvejojo, kartu stogą dengė, šiltnamį statė. Viena bėda, kad gėrė vyras – be saiko.“
Iš karto per „sugrįžtuvių balių“ Egidijus nusižiūrėjo Kristiną (20 m.) ir parsivedė ją į sesers namelį.
Kristina kaime atsirado prieš porą metų – ją iš Klaipėdos rajono parsivežė kaimynai, pagailėję valkataujančios merginos. Šioji, užaugusi vaikų namuose, taip ir glaudėsi tai pas vieną, tai pas kitą Sabonių kaimo gyventoją: padėdavo ravėti daržus, nudirbti ūkio darbus, vaikus prižiūrėti. Kai kurie ją pravardžiavo „verge Izaura“. Be to, kaimo vyrai žinojo, jog pasiilgus moteriškų glamonių, Kristina visada pagelbės.
Turėjo auksines rankas
Nužudytasis D. Karnauskas su Rasa susiėjo prieš šešetą metų, kai grįžo iš pataisos namų, kur sėdėjo už vagystę. Brolis Dainius tvirtina, esą Dangirutis nukentėjęs per minkštą širdį – giminaitis sugundęs apvogti žemes pardavusį žmogų... Nieko nenugvelbė, bet sėdo ilgam – teismas buvo atseikėjęs net 7 metus nelaisvės.
Kai D. Karnauskui atsivėrė vartai į laisvę, jo žmona jau buvo ištekėjusi už kito, tad D. Karnauskas grįžo į Sabonius, pas brolį Dainių. Abu ėmė dirbti statybose. Kaip tvirtino kaimynai, Dangiras turėjo auksines rankas. „Pagelbėdavo visuose darbuose, ką paprašydavai – padarydavo, – sakė saboniškė Vida Linkevičienė. – Ir ne tik ūkio darbus mokėjo, bet ir visus vyresnio amžiaus vyrus apkirpdavo. Nors išgerdavo, darbus visada padarydavo iki galo.“
Rasa viena augino tris nuo skirtingų vyrų pasigimdytus vaikus. Pagrindinis pajamų šaltinis buvo pašalpos už vaikus, kartais padirbėdavo pas ūkininkus. Saboniškiai sako, jog nors moteris į stikliuką nespjovė, vaikais rūpinosi. O atėjęs į jos šeimą Dangirutis Rasos vaikus labai mylėjęs – rūpinęsis kaip savais.
Našlaičiais liko 7 Dangiručio vaikai iš pirmos santuokos. Su jais jis palaikė ryšius, mokėjo alimentus.
Beje, po tragedijos Rasa iš kaimo tuoj pat dingo, nedalyvavo ir Dangiručio laidotuvėse. Žmonės kalba, kad su vaikais prisiglaudė pas gimines. Nužudytojo Dangiručio brolis tikina, kad ji pasislėpė ne be reikalo. „Žmonės padarytų savo teismą“, – sakė Dainius.
Pasvalio rajono prokuratūros vyriausioji prokurorė Olga Vasiliauskienė tvirtina, kad kol kas nei nužudymo motyvai, nei mirties priežastis neaiški, nes vyksta ikiteisminis tyrimas. „Nors ir kaip aukos artimieji norėtų, paspartinti nieko negalime, – sakė O. Vasiliauskienė. – Turime ne tik surinkti faktus, bet ir sulaukti ekspertų išvadų. Nemanau, kad žudikas ar žudikai liks nenubausti.“
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
