Apie tai portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Nyderlandų įmonės tyrimas atskleidė, kad spūstys Vilniuje lenkia net kai kuriuos Europos didžiuosius miestus, tokius kaip Londonas, Paryžius ar Berlynas. Kodėl pas mus tokia situacija, ypač artėjant žiemiškiems, šaltiems orams, plikledžiui?
V. Benkunskas: Nenorėčiau dabar pradėti diskusijos dėl tų matavimų, jų yra įvairių, tačiau akivaizdu, kad piko metu ryte ir vakare jau daug dešimtmečių egzistuoja spūsčių problema. Vienais sezono laikotarpiais jos yra didesnės, tarkim, prieš šventes jos yra intensyvesnės, per vasaros atostogas natūraliai jų būna mažiau.
Paaiškinimai yra labai aiškūs: miestas yra augantis, miestas yra didėjantis, per paskutinį dešimtmetį turime 70 tūkst. oficialių užsiregistravusių gyventojų, dar 100 tūkst. skaičiuojame tų, kurie kasdien čia dirba, gyvena, bet neturi deklaruotos vietos.
Natūralu, kad tie žmonės taip pat naudoja automobilius, bendrai per dešimtmetį pačiame mieste yra išaugęs automobilių skaičius. Tos pačios gatvės yra naudojamos automobilių, viešojo transporto, o miestas yra ne guminis.
Be jokios abejonės, šią problemą siekiama spręsti keliomis kryptimis. Visų pirma, gerinant infrastruktūrą, plečiant, platinant gatves, tvarkant sankryžas, įrengiant dviejų lygių sankryžas. Tą mes darome labai intensyviai.
Kita vertus, yra didelės investicijos ir į viešąjį transportą, tikintis, kad sistema natūraliai patrauks žmones naudotis viešuoju transportu ir palikti savo automobilius garažuose, ar geriausiai juos parduodant, tai yra priemonių kompleksas, kaip su tuo procesu tvarkomės diena iš dienos.
Šiuo atveju nėra jokios „sidabrinės kulkos“, kuri pradėtų viską greitai spręsti, bet yra kompleksas priemonių, kaip mes organizuojame judėjimą mieste įvairiais būdais. Šiaip investicijos, kurios dabar yra daromos iš miesto pusės į infrastruktūrą, į kelių infrastruktūrą, į viešojo transporto infrastruktūrą, yra rekordinės.
Jūs anksčiau paminėjote apie rekordiškai daug atnaujintų gatvių, dviračių ir pėsčiųjų takų, bet vilniečiams kyla labai daug klausimų dėl kokybės. Ką atsakytumėte į tai, kad sako: „Tik sutvarkė, ir vėl iš naujo reikia tvarkyti“?
V. Benkunskas: Čia turbūt situacija, kai kartais tas šaukštas deguto visą medaus statinę sugadina – pasitaiko ir broko, ir blogai padarytų darbų. Natūralu, dirba įvairios kvalifikacijos žmonės, bet čia yra kelios svarbios detalės. Visų pirma, mes tikrai labai atidžiai prižiūrime savo rangovus, kuriuos samdome, mokame pinigus.
Jeigu yra pastebimas koks nors neatitikimas kontraktams, techniniams reglamentams, nedelsiant prašoma savo sąskaita sutvarkyti, ir čia problemų nėra, įmonės eina ir savo pelno sąskaita tuos brokus tvarko. Šiaip sakyčiau, kad mūsų situacija su darbų kokybe yra niekuo neišskirtinė, kaip dirba tie patys kelininkai, beje, tos pačios įmonės visoje Lietuvoje. Tik tiek, kad mūsų mastas yra, turbūt kartu sudėjus, visai Lietuvai prilygstantis.
Kai mes kalbame apie per trejus metus beveik sutvarkytą 300 km gatvių atkarpą, šimtus dviračių takų ir pėsčiųjų takų, natūralu, kad ten galima rasti ir plytelę ne taip padėtą, ir kažkokį kitą darbą padarytą blogai, bet tai yra pavieniai atvejai, o jeigu jie yra fiksuojami, jie yra nedelsiant sutvarkomi. Man labai patinka, kad žmonės aktyvūs, Vilniečiai neabejingi darbų kokybei. Man pačiam rašo elektroninius laiškus, fotografuoja. Kiekvieną tokį atvejį mes tikrai susekame, ir darbų kokybė yra užtikrinama. Jeigu neišeina iš pirmo karto, tai per pertvarkymus.
Kaip padaryti, kad viešasis transportas būtų labiau patrauklus? Kada ta situacija pagerės su viešuoju transportu, bus patogiau keliauti, ir gyventojai pereis į viešąjį transportą iš automobilių?
V. Benkunskas: Kalbant apie dabartinę Vilniaus viešojo transporto sistemą, kur mes turime autobusus ir troleibusus, ir jų suformuotus pagrindinius maršrutus, reikia pasakyti, kad visi sprendimai jau yra priimti, siekiant artimiausiu laikotarpiu pagerinti viešojo transporto kokybę ir prieinamumą.
Pirmiausiai mes jau kitais metais turėsime visiškai užbaigtą atnaujinti troleibusų parką, tuomet atvažiuoja naujai užsakyti elektriniai autobusai, kurie leis atnaujinti ir praplėsti elektrinių autobusų ir bendrai visą autobusų parką.
Galiausiai, kaip tik šiuo metu baigiasi pirkimas, kuris leis nuo 2027 metų turėti 30 proc. didesnį, aktyvesnį maršrutų tinklą. Tai reiškia, kad kiekvienoje Vilniaus stotelėje nereikės laukti ilgiau negu penkiolika minučių, kad atvažiuotų viešojo transporto priemonė iš konkretaus maršruto.
Čia yra labai aiškios dedamosios, kas lemia, kada žmonės renkasi viešąjį transportą: tai yra patogumas, komfortas – priemonės turi būti šiuolaikiškos, naujos. Jos turi važiuoti pakankamai intensyviai, kad net nereikėtų žiūrėti į tvarkaraštį, šie darbai jau yra padaryti. Dabar mes laukiame žingsnis po žingsnio kontraktų užpildymo ir tikrai viešasis transportas Vilniaus mieste atsinaujins kardinaliai, tiek kokybiškai, tiek kiekybiškai.
„Eurostato“ duomenys rodo tą nepatogią tiesą, kad pas mus viešuoju transportu ir geležinkeliais naudojasi išties mažas skaičius žmonių – gal Vilnius planuoja tramvajų?
V. Benkunskas: Turiu pripažinti, kad kai pradėjau dirbti mero pareigose, dėl naujos transporto rūšies įvedimo klausimo radau absoliutų nulį: nei studijos atliktos, nei analizės, reikėjo pradėti praktiškai nuo nulio. Mes su komanda dirbame tą parengiamąjį darbą, kuris yra labai intensyvus ir didelis – analizuojame, kokiuose maršrutuose, kokiose miesto teritorijose turėtų atsirasti naujos transporto rūšies linijos, kiek jos kainuotų, kokius darbus reikėtų padaryti po žeme, ant žemės, su privačių teritorijų savininkais ir panašiai.
Šie darbai yra daromi nuo pirmos dienos, ir mes esame tikrai pasistūmėję į priekį. Aš dar negaliu šiandien drąsiai pasakyti, kad mes turėsime ar metro, ar tramvajų, bet visa analizė, reikalinga priimti sprendimus dėl konkrečios naujos rūšies įvedimo, tikrai yra daroma.
Kitas dalykas, be jokios abejonės, yra investicijų dydis ir kaina. Tam, kad Vilniuje galėtume kalbėti apie naujos transporto rūšies įvedimą, čia jau reikalingas visuotinis konsensusas. Pirmiausia, aišku, tarp gyventojų, tarp miestiečių, kad miesto politika būtų nukreipta ir didžioji dauguma investicijų būtų nukreipiama būtent į šią sritį, nes kalbama apie šimtus milijonų.
Be jokios abejonės, reikalingas ir palaikymas iš nacionalinės valdžios, apie ką šiandien kalbėti yra sudėtinga, žinant, kad prioritetas yra pirmiausiai gynyba, gynybos fondo didinimas. Reikia tikėtis, kad geopolitinė situacija artimiausiais metais stabilizuosis, išsispręs, karas Ukrainoje baigsis taip, kaip mes visi norime ir svajojame, ir iš tikrųjų tas investicijas tada galėsime akumuliuoti į tokius didelius ir brangius projektus, bet parengiamieji darbai yra daromi.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
