Tyrėjos perspėjimas – pagalvokite apie migrantų integraciją: reikia stebuklo, kad dauguma grįžtų į kilmės šalis

Pirmieji neteisėtai Lietuvos sieną kirtę migrantai iš Baltarusijos – sulaikyti jau tris mėnesius. Europos Sąjungos (ES) įstatymai reglamentuoja, kad maksimalus sienos pažeidėjų judėjimo laisvės suvaržymo terminas galimas ne ilgesnis nei šeši mėnesiai, todėl jau dabar šalis turi spręsti, ką daryti pasibaigus minėtam laikotarpiui. Viena iš galimybių – priverstinis išsiuntimas į kilmės šalis. Bet ar tai bus lengva įgyvendinti?

26

Kaip praneša Vidaus reikalų ministerija (VRM), kiekvienas užsienietis, atvykęs į Lietuvą, gali teikti prieglobsčio prašymą, kuris skubos tvarka išnagrinėjamas vidutiniškai 1,5 mėn.

Jei migrantas neturi pagrindo gauti prieglobsčio, jis po pusės metų turėtų palikti šalį, bet šie procesai ilgi ir sunkūs, priklausantys ne tik nuo Lietuvos.

„Šis sprendimas negali būti vienašališkas. Jeigu Lietuva nori sėkmingai grąžinti Irako piliečius į Iraką, Irakas turi sutikti. Jeigu tie žmonės neturi dokumentų arba įvyksta tam tikri diplomatiniai nesklandumai, grąžinimas negalėtų būti įgyvendinamas.

ES šalyse tai yra nemaža problema ir yra daug žmonių, kurių prieglobsčio prašymai atmesti, tačiau jų dėl vienų ar kitų priežasčių taip pat negalima grąžinti. Tūkstančiai žmonių fiziškai gyvena Europoje be teisinio statuso, neturėdami jokių teisių toje šalyje“, – pasakoja žmogaus teises atstovaujančios „Diversity development group“ organizacijos tyrėja Akvilė Kriščiūnaitė.

Ką daryti su nenorinčiais grįžti į savo kilmės šalis migrantais?

Jei migrantas, atmetus jo prašymą gauti prieglobstį, nesutiks grįžti į kilmės šalį, jis būtų išsiunčiamas priverstinai iš šalies, kurioje jis buvo sulaikytas.

Sprendimą dėl asmens išsiuntimo priėmusi šalis, šiuo atveju, Lietuva, turi suorganizuoti išsiunčiamo asmens kelionę – nupirkti bilietus, prireikus organizuoti palydą.

„Taip, užsieniečiai paprastai išsiunčiami į savo kilmės šalį, tačiau jie gali būti išsiųsti ir į kitą šalį, jeigu nustatoma, kad jie toje šalyje turi teisę gyventi“, – nurodo Vidaus reikalų ministerijos atstovai.

Kiek tai Lietuvai gali kainuoti, nėra aišku, nes kelionės organizavimo kaina priklauso nuo šalies, lėktuvo bilietų kainos, nuo to, ar reikia skirti medicininę ar kitokią palydą.

Iki šiol migrantams buvo siūloma galimybė savanoriškai grįžti į savo kilmės šalis – Lietuva kompensuoja ne tik lėktuvo išlaidas, bet ir vienkartinę 300 eurų išmoką gyvenimo reikmėms. Tačiau ja pasinaudojo tik keletas neteisėtai sieną kirtusių migrantų.

Tyrėja: migrantams vėl bandant kirsti ES sieną, jie būtų grąžinami į Lietuvą

Kaip žinia, daugelis neteisėtai Lietuvos sieną kirtusių migrantų iš Baltarusijos, neturi dokumentų.

Pasak A. Kriščiūnaitės, jei tokie migrantai, išsiųsti į kilmės šalis, bandytų kirsti ES sieną dar kartą, pagal tarptautinius susitarimus, būtų grąžinami atgal į šalį, kurioje jie buvo registruoti kaip neteisėti migrantai ar prieglobsčio prašytojai. 

REKLAMA

„Pagal visus sutarimus, ES narės turėtų teisę grąžinti šiuos žmones į Lietuvą. Yra tikimybė, kad tie žmonės taps migrantais be dokumentų ir galimai jie galės pragyventi taip visą laikotarpį, bet jeigu jie būtų atpažinti ir identifikuoti, tai tos valstybės turėtų grąžinti juos į Lietuvą“, – nurodo tyrėja.

Jau reikėtų galvoti apie migrantų integraciją Lietuvoje

Masinis migrantų sulaikymas Lietuvoje nėra įprasta praktika. 

Todėl, anot A. Kriščiūnaitės, daryti klaidų yra normalu, tačiau situacija kelia įtampas, kurių buvo galima išvengti.

„Visų pirma, tiek apgręžimai, tiek masinis sulaikymas, kuris gali būti taikytinas tik esant rimtoms priežastims. Įdomu, kiek migrantų yra informuoti, kur pateikti prieglobsčio prašymus pasienių punktuose. Mes šitų duomenų neturime ir nelabai gal suprantame pasienio situacijos. Tai, kad tai yra nusižengimai prieš valstybinę teisę, tą galima įtarti.

<…> Pastebiu ir žmogaus teisių pažeidimų, ką rodo ir pačių žmonių savijauta. Žmonės jaučiasi labai blogai“, – teigia ji.

Ši situacija yra šiek tiek tiksinti bomba ir panašu, kad ji niekur nedings, sako A. Kriščiūnaitė.

„Turbūt reikėtų stebuklo tam, kad per artimiausią mėnesį ar du, dauguma jų būtų sėkmingai grąžintą į kilmės šalis. Manau, kad dalis žmonių, turės pagrindą prieglobsčiui“, – pridūrė tyrėja, teigdama, kad Lietuva privalo kalbėti ir apie šių migrantų integraciją šalyje.

Šiam teiginiui pritaria ir Tarptautinių santykinių ir politikos instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė. Jos nuomone, Vyriausybė tiksliai nežino, nei kiek laiko, nei kiek sienos pažeidėjų liks Lietuvoje po maksimalus judėjimo laisvės suvaržymo termino, todėl jau dabar turima galvoti apie šių žmonių likimą.

„Tiesiog paleisti ir gyventi čia negalima, nes reikia ir teisinio statuso, ir sutvarkyti kitus dokumentus. Žinant šią Vyriausybę, nemanau, kad bus ketinama tą padaryti. Visgi, lieka didysis klaustukas – kas įvyks po pusės metų“, – pabrėžia D. Jakniūnaitė.

REKLAMA

Rūdninkuose migrantai surengė protestą

Rūdninkų poligone apgyvendinti migrantai pirmadienį surengė protesto akciją. Šįkart tai – taikus mitingas, kurio metu buvo  reikalaujama paleidimo į laisvę.

Stovyklavietės administratorius Renaldas Žekonis suteikė VRM informacijos apie padėtį stovyklavietėje. Pasirodo, kad antradienį migrantai surengė taikų mitingą, o kaip pagrindinį reikalavimą iškėlė laisvės siekį.

Stovyklavietės administracija bei VRM patikino, kad situacija Rūdninkuose yra rami bei kontroliuojama, o incidentų nepasitaikė.

Susirinkę į protestą žmonės laiko plakatus su tokiais užrašais, kaip „Laisvė“ arba „Šaltis yra žudikas“. VRM teigimu, mitingo dalyvius galima būtų skaičiuoti dešimtimis, matyti susibūrimo masiškumas.

(26 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Migrantai Lietuvoje

Mitinguotojai kalbėjosi su stovyklos administratoriui R. Žekoniu. VRM nurodė, kad jam nebuvo išreikštas nepasitenkinimas dėl buities sąlygų.

Nors anksčiau migrantai skundėsi dėl apgyvendinimo sąlygų, šį kartą tai yra daugiau politinio pobūdžio taikus protestas, mitingas su reikalavimais, portalui tv3.lt sakė VRM atstovas.

VRM duomenimis, Rūdninkų stovyklavietės gyventojams dabar tiekiamas karštas maistas, o prieš kurį laiką buvo parūpinta šiltų drabužių, bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis. Tad dėl buities sąlygų mitinguotojai neprotestavo. Papildomų stovyklos apsaugos pajėgų neprireikė, nes jokių incidentų nefiksuota. 

Į Lietuvą šiemet neteisėtai per sieną su Baltarusija pateko daugiau nei 4 tūkst. migrantų. Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

Dėl jos šalyje paskelbta ekstremali situacija.


Rašyti komentarą...
S
Skaitytoja
2021-09-12 17:37:34
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jiems pirmiausia lytinio švietimo reikia, o ne integracijos kelios nepilnametinės persileido, 20 jau Lietuvoj pastojo, o į Raseisius 12 nėščiųjų atvyko
Atsakyti
0

P
Paprasta
2021-09-12 17:55:17
Pranešti apie netinkamą komentarą
Po šešių mėnesių paleisti ir eikit į visas keturias puses. Vieni patrauks į vakarus, o kiti, neturėdami kur dėtis, liks tose pat stovyklose tik jau ne sulaikytųjų statusu, o laisvanoriškai. Jokiose konvencijose nėra įpareigojimo integruoti asmenis, kuriems nesuteiktas prieglobstis.
Atsakyti
0

A
As
2021-09-12 16:46:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai kad savų neina integruoti ir į ka integruoti?
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (12)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų