Tvarką Rygos kalėjime įvedęs lietuvis: iki šiol lankau čia likusius draugus

Ši nuteistojo istorija kiek kitokia nei esame įpratę. Kodėl? Atsakymas – labai paprastas. Šįkart pasakojimas apie lietuvį, kuris nusikalto gyvendamas Latvijoje.

124

Savo bausmę atliko, tačiau į Rygos centrinį kalėjimą, kaip sako pats, užsuka kiekvieną mėnesį. Į šią vietą atvykus žurnalistui iš Lietuvos, jis taip pat atsiliepė į kalėjimo administracijos prašymą bei atvyko pasikalbėti.

37-erių Marius (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai – žinomi) į laisvę ištrūko prieš pusantrų metų. Galėjo tą padaryti net dviem mėnesiais anksčiau, bet norėjo užbaigti pradėtus projektus ir palikti savęs vertą įpėdinį.

(124 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Nuteistųjų kalinimo sąlygos Rygos centriniame kalėjime

Už grotų dėl įvykdytos vagystės praleido tris metus. Kiek daugoka, bet Marius žino atsakymą, kodėl taip nutiko. Pasirodo, kad šioje istorijoje ne antraeilį vaidmenį atliko ir meilės akcentai. Apie viską – atviras pokalbis su Mariumi.

- Už ką buvote atsidūręs Latvijos kalėjime?

- Susiklostė tokia situacija, kuri man „kainavo“ trejus su puse metų nelaisvės. Buvau nuteistas už organizuotą apiplėšimą. 2013 m. apvogėme drabužių parduotuvę. Bet šioje ilgoje istorijoje vienas akcentas teisme taip ir liko neišgirstas.

(41 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Rygos centrinis kalėjimas iš vidaus

- Koks?

- Tuo metu susipažinau ir draugavau su viena moterimi, kurios buvęs vyras buvo policijos kapitonas. Jis nenorėjo savo buvusios žmonos paleisti. Tad jis tiek stengėsi ieškoti būtų ir nebūtų liudininkų, taip gražiai viską „sudėliojo“, kad man teko sėsti už grotų. Nors anksčiau buvau neteistas, bet sulaukiau pakankamai griežtos bausmės.

Bet prieš pusantrų metų išėjau į laisvę. Tad dienos kalėjime jau praeityje. Taip susiklostė. Jei buvo kažkieno „užsakymas“, tai tave tikrai pasodins. Jie „ras“ viską, ko tik teismui gali reikėti, kad nuteistų. O ta mergina, su kuria draugavome, po teismo mane paliko ir grįžo pas savo buvusį vyrą. Tad jis savo tikslą pasiekė.

(119 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Parodė kitokį Lukiškių kalėjimo veidą: slapta darytos nuotraukos atsidūrė „Facebook'e“

- Tai meilė greitai pasibaigė?

- Taip, viskas gerai. Dabar draugauju su kita mergina. Turiu atidaręs automobilių servisą. Prasidėjo naujas gyvenimo etapas. Daug užsiimu sportu, ruošiu kovotojus čempionatui. Nerūkau, negeriau, nevartoju nieko draudžiamo, tiesiog dirbu.

REKLAMA

Rygos centriniame kalėjime atidarėme sporto salę. Kai pats atlikinėjau bausmę, tokio nebuvo. Iki šiol prisidedu prie nuteistųjų gerovės. Mane, kai atlikinėjau bausmę, visi gerbė. Nebuvau kažkoks banditas. Viso korpuso paprašiau parašyti pareiškimus, kai norėjo mūsų sporto salę atimti. Tai daugiau kaip 100 nuteistųjų pasirašė.

- Papasakokite, koks buvo požiūris į lietuvį, kuris pateko į Latvijos kalėjimą?

- Čia daug lietuvių, estų. Niekas per daug nekreipė dėmesio. Svarbiausia yra ne tautybė, o koks žmogus. Čia tokios taisyklės galioja. Svarbu laikytis kalėjimo tvarkos. Šiame pasaulyje (kalėjime – aut. past.) turi gyventi pagal vietos taisykles. Jei to nedarysi, turėsi problemų. Turi gyventi, kaip tvarkingas žmogus. Priešingu atveju būsi atstumtasis. Ypač jei dar esi padaręs žiaurų nusikaltimą. Niekas su tavimi nebendraus.

(51 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Nuteistųjų ir sulaikytųjų platinami Lukiškių kalėjimo vaizdai

Mano straipsnis buvo už vagystę, nieko neišprievartavau, nieko neužmušiau. Juolab, kad pirmą kartą patekau už grotų. Tai patekęs į kamerą pradėjau bendrauti su kitais ir jie pamatė kas aš per žmogus. Po metų jau tapau kameros „prižiūrėtoju“.

Prie manęs buvo tvarka. Ir kitos kameros išgirdo, kad ten, kur lietuvis sėdi – tvarka. Net į kitą kamerą buvau pakviestas, kad įvesčiau tvarką. Kiemus sutvarkėme, sporto salę, kurią jau minėjau.

Buvau tas, kuris tarpininkavo tarp kalinių ir kalėjimo administracijos. Visos problemos kalėjime buvo sprendžiamos per mane. Ir visus tris metus praleidau šioje zonoje. Prašiau, kad manęs niekur neperkeltų. Kalėjimo administracija buvo patenkinta manimi, todėl neprieštaravo.

Galėjau išeiti iš įkalinimo įstaigos anksčiau, bet savo noru pasilikau dar du mėnesius. Norėjau užbaigti pradėtus projektus, palikti po savęs kitą atsakingą asmenį. Kalėjimo administracija tam neprieštaravo.

- Ar sunku buvo išrinkti savo „įpėdinį“?

- Iš tiesų, tai ne. Bendravau daug su vienu žmogumi kalėjime. Jis buvo tvarkingas, taip pat sportininkas. Geras vyras. Iki šiol sėdi šiame korpuse. Ir problemų jokių nekyla.

REKLAMA

- Dažnai užsukate į įkalinimo įstaigą?

- Čia užsuku kiekvieną mėnesį. Nėra jokių blogų sentimentų. Kai pats sėdėjau, tai mane taip pat draugai lankydavo. Suprantu, koks tai geras jausmas su kažkuo pabendrauti.

- Tad kuo užsiimate laisvėje?

- Turiu atidaręs nedidelį automobilių servisą. Tvarkau automobilius, parduodu.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų