Politologas Ignas Kalpokas, paklaustas, ar buvusio premjero ir LSDP pirmininko G. Palucko bei visos Vyriausybės atsistatydinimas silpnina valstybę, ji atsakė dviprasmiškai.
„Viena vertus, galima sakyti, kad silpnina, nes tokie dalykai neatsiranda iš gero gyvenimo, ar ne? Jei turėtume stiprią demokratiją su atsakingais politikais ir partijomis, greičiausiai, iki tokio lygio nebūtume priėję.
Be to, kiekvienas toks skandalas prisideda prie visuomenės nepasitikėjimo valstybinėmis institucijomis, pavyzdžiui, teisėsauga, kurios pasitikėjimo lygis Lietuvoje ir taip nėra aukštas, pripažinkime“, – kalbėjo jis.
Viešumas Lietuvoje turėjo poveikį Palucko atsistatydinimui
Kitą medalio pusę ekspertas įžvelgia tame, kad visuomenė, pasinaudodama viešumu, turėjo įtakos G. Palucko atsistatydinimui.
„Aš gal ir nebūčiau labai didelis optimistas dėl pilietinės visuomenės brandos, bet bent jau matome, kad žurnalistai dirba savo darbą, o ir viešumas Lietuvoje vis dar turi poveikį.
Nepaisant politinės valios ignoruoti skandalus, galų gale, vis tiek buvo priversta pasitraukti. Tai rodo, kad demokratiniai mechanizmai veikia: viešumas, nepriklausoma teisėsauga. Ir tai – pozityvus požymis.
Nes valstybėse, kur valdžia išlieka net po didelių skandalų, paprastai demokratija nėra labai stipri“, – teigė politologas.
I. Kalpokas pripažino, kad rinkėjai turėtų turėti daugiau įtakos renkant premjerą, nes dabar jie buvo suklaidinti. Apie tai kalbėdamas jis pateikė pavyzdį apie Viliją Blinkevičiūtę, kada jos tikrieji planai dėl kandidatūros buvo slepiami.
„Normaliu atveju taip ir turėtų būti. Dauguma rinkėjų, balsavusių už socialdemokratus, tikėjosi, kad sistema veikia būtent taip, jog partijos prieš rinkimus deklaruoja, kas galėtų vadovauti Vyriausybei. Tai įprasta praktika: partijos sąrašo lyderis dažnai laikomas būsimu premjeru.
Problema ta, kad šiuo atveju buvo pasinaudota Vilijos Blinkevičiūtės vardu, o tikrieji planai buvo kitokie – rinkėjai buvo suklaidinti. Panaši situacija šiek tiek buvo ir 2016 metais su Ramūnu Karbauskiu ir Sauliumi Skverneliu, bet jie bent jau kartu stovėjo priešakyje kampanijos.
Manau, šios problemos nebūtų, jei nebūtų įvykdyta ta rinkimų nakties machinacija“, – paaiškino pašnekovas.
Bet koks kitas premjero išrinkimo būdas sukeltų sumaištį
I. Kalpokas taip pat nemano, kad būtent visuomenei derėtų tiesiogiai rinkti premjerą. Jo nuomone, žmonės jau dabar balsuoja už politines partijas, o pagal rinkimų rezultatus yra formuojama valdančioji dauguma.
Pasak mokslų daktaro, įvesti papildomus rinkimus galėtų sukelti sumaištį: „Įsivaizduokime, remiantis naujausiais populiarumo reitingais, populiariausia kandidatė į premjerus – Ingrida Šimonytė. Tačiau matematiškai vis tiek galėtų susiformuoti dabartinių valdančiųjų koalicija. Ką tada darytume, jei, pavyzdžiui, premjere būtų išrinkta I. Šimonytė, bet Seimas ją blokuotų?
Vyriausybė tradiciškai formuojama parlamento daugumos pagrindu, todėl žmonės turėtų galvoti apie tai balsuodami Seimo rinkimuose. Šiuo atveju problema kyla iš skaidrumo trūkumo ir partijos pasirinkimo nuslėpimo – rinkėjai jaučiasi apgauti“, – pastebėjo ekspertas.
Politologo, Lietuvos politikos apžvalgininko Vytauto Dumbliausko teigimu, G. Palucką jis įvardija kaip aferistą, kuris piktnaudžiavo valdžia savo naudai ir mano, kad jam turėtų būti pradėta apkalta.
„G. Palucko atsistatydinimas yra vienareikšmiškai kaip nauda [valstybei]. Jis gi aferistas. Kur mes nusiritome, kad toks žmogus – net sunku patikėti – taptų ministru pirmininku? Prieš 10–20 metų tai būtų sunku įsivaizduoti. Būdamas premjeru, jis sugebėjo „susukti biznį“ per brolienės įmonę, man trūksta žodžių.
Čia net nėra apie ką kalbėti. Dabar tai yra savotiškas apsivalymas. Galbūt jis net kažkiek įeis į Lietuvos istoriją kaip kokia pamoka, ypatingai kitiems verslininkams, nes Seime dar pilna tokių, kurie į politiką eina tik dėl savo verslo. Valstybė, tauta – jiems kažkur 17 vietoje.
Aš manau, jam tikrai turėtų būti pradėta apkalta kaip Seimo nariui – jis pažeidė Konstituciją, bet čia jau Seimo reikalas. Vis tiek manau, kad apkalta bus“, – sakė jis.
Politologas apie Konstituciją: jei premjeras nevertas, jis turi atsistatydinti
Anot politologo, visos Vyriausybės pasikeitimas yra normalus ir būtinas procesas, kadangi tai yra deklaruojama ir Konstitucijoje. Kritikos jis pažarstė ir laikinajai švietimo ministrei Ramintai Popovienei.
„Tai yra normalus procesas. Konstitucijoje viskas aiškiai parašyta, jei ministras pirmininkas nevertas posto, jis turi atsistatydinti, o kartu atsistatydina ir visa Vyriausybė. Jis ilgai tempė, nors žinojo, kad viskas išlįs, bet tikėjosi išsisukti. Dabar reikia atsinaujinti – kai kuriuos ministrus akivaizdžiai reikia keisti.
Jau R. Žemaitaitis kalba apie savo laikinųjų ministrų keitimą. Jei „Nemuno Aušra“ liks koalicijoje, jis keis ministrus – jie turi tris ministerijas. Panašu, kad ir socialdemokratai turi žmonių, kuriuos reikia pakeisti, pirmiausia, laikinąją švietimo ministrę R. Popovienę. Aš manau, jai turėtų būti keliama apkalta už tuos pridėtus 10 balų – tai, mano galva, Konstitucijos pažeidimas.
Negalima taip daryti – kažkam už nieką pridėjo 10 balų, o geriausi mokiniai, kurie šimtukus laikė – negavo. Tai neteisinga“, – komentavo jis.
Kitų ministrų spragos
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad spragos švietimo sistemoje priklausė ir nuo buvusios ministrės J. Šiugždinienės. Anot eksperto, I. Šimonytės Vyriausybė taip pat labai pridirbo švietimo sistemoje, o ši Vyriausybė neva neatrodė solidžiai.
V. Dumbliauskas taip pat nemano, kad, pavyzdžiui, laikinasis aplinkos ministras Povilas Poderskis yra tinkamas savo einamoms pareigoms, neva dėl jo turimų ryšių su statybų verslu ir ankstesnių veiksmų prieš G. Palucką.
„Pavyzdžiui, aplinkos ministras Poderskis – visai ne savo vietoje. Akivaizdžiai susijęs su statybų verslu. Atrodo kaip atiduoti vilkui ganyti avis. Ir dar jis seniau atleido Palucką iš darbo Vilniaus savivaldybėje, net nesumokėjęs išeitinės.
Kvepia tuo, kad viskas buvo sąmoningai suplanuota. Ši Vyriausybė [nauja] bus į gera, nes G. Paluckas buvo gėda. Kai kurie ministrai – gėda Lietuvai“, – pastebėjo politikos apžvalgininkas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
