Nerimsta aistros dėl Dariaus Kuolio laidų, kurios išnyko iš LRT radijo ir televizijos eterio. Savo nuomonę šiuo klausimu išdėstyti nevengia ne tik visuomenės veikėjai, bet ir politikai. Įtampa dar padidėjo, protestą dėl D. Kuolio laidų pareiškus keturiems Lietuvos ambasadoriams.
Retai pasitaikančiu partijų pareiškimuose ironišku stiliumi savo poziciją šiandien išdėstė Seimo socialdemokratų frakcija. Frakcijos seniūnės Irenos Šiaulienės pasirašytame pranešime klausiama, ar skelbsime referendumą dėl D. Kuolio laidos? Tuo tarpu konservatoriai reiškia protestą ir įtaria, kad LRT vadovybė susidorojo su kritiškų minčių nevengiančiu žurnalistu.
Antradienį garsūs rašytojai, aktoriai, filosofai, politikai, signatarai, kiti visuomenės veikėjai atviru laišku kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos tarybą (LRT) ragindami įpareigoti LRT administraciją atnaujinti Dariaus Kuolio tiesiogiai vedamas laidas Lietuvos radijuje ir televizijoje. Laišką pasirašė ir keturi ambasadoriai: Lietuvos ambasadorė Kanadoje Gintė Damušytė, Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto Algirdas Saudargas, Užsienio reikalų ministerijoje šiuo metu dirbantys ambasadoriai Gediminas Šerkšnys bei Česlovas Stankevičius.
Socialdemokratai kaltina Dariaus Kuolio laidas buvus neobjektyvias: esą žurnalistas neišklausydavęs kitos nuomonės. Socialdemokratus stebina, kad į karą stoja „menininkai, net ambasadoriai“. „Diplomatai yra prilyginti valstybės tarnautojams, kurių veiklą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas, tad ar jų išplatintas pareiškimas nepažeidžia įstatymo nuostatos „tarnybos metu nedalyvauti politinėje veikloje“?, sakoma socialdemokratų pareiškime.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Justinas Karosas portalui „Balsas.lt“ teigė, kad pasirašiusiųjų diplomatų poelgis - neabejotinai politinė akcija. „Man labai nemalonu, kad šitokio rango žmonės, diplomatai, kurie pagal nusistovėjusius standartus yra valstybės atstovai, užsiima atviru ir primityvoku politikavimu. Tai rodo, kad mūsų politinė kultūra yra nebrandi“, sakė politikas. Jis Lietuvos diplomatų poelgį sulygino su net buvusio Rusijos ambasadoriaus Lietuvoje Boriso Cepovo kalbomis apie tai, kad Lietuva esanti skandalų šalis.
Pasak J. Karoso, D. Kuolio laida „Tarp Rytų ir Vakarų“ nepanaikinta - viso labo pakeistas jos vedėjas. „Laida liko - viskas tvarkoj“. Kodėl būtent D. Kuolys turi vesti šią laidą, klausė politikas. Ar pagal prigimtį jis pašauktas tokiai laidai? Kodėl D. Kuolį laikom kažkokiu šventuoju? - svarstė J. Karosas.
Su tokia nuomone nesutiko Seimo užsienio reikalų komiteto narys konservatorius Audronius Ažubalis. Pasak jo, gyvename laisvame krašte, ir bet kuris pilietis, taip pat ir diplomatas, gali pasirašyti tokius laiškus. A. Ažubalio įsitikinimu, diplomatai nieko nepažeidė. Tačiau, jo nuomone, pažeidimų būta anksčiau: viešus laiškus su politiniu užtaisu yra rašęs Lietuvos ambasadorius Ispanijoje Mečys Laurinkus, o ambasadorius Estijoje Juozas Bernatonis, nors formaliai sustabdęs narystę partijoje, dalyvauja socialdemokratų partijos veikloje.
Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Andrius Kubilius yra pareiškęs, kad atleidžiant D. Kuolį Lietuvos radijuje ir televizijoje pradedama įvedinėti cenzūra, žurnalistai baudžiami dėl kritiškos nuomonės apie pačios LRT veiklą. Taip kuriama baimės atmosfera tarp žurnalistų ir laidos vedančiųjų.
Antradienį paskelbta, kad Užsienio reikalų ministerijos generalinis inspektorius Petras Zapolskas ketina pradėti tyrimą, ar keturi ambasadoriai, pasirašę kreipimąsi LRT tarybai, kuriame ši raginama atnaujinti Piliečių santalkos vadovo Dariaus Kuolio laidas, nepažeidė tarnybinės etikos.
„Taip, tikriausiai bus pradėtas tyrimas. Bet pirmiausia turėtų būti ministerijos vadovybės nurodymas jį pradėti“, - antradienį BNS sakė P. Zapolskas.
