Tai atskleidė po kelaiis užraktais nuo visuomenės slėptas Vyriausybės programos įgyvendinimo planas.
Neturinčių darbo absolventų turi mažėti
Vyriausybė tikina, kad bus kuriamos visos dienos mokyklos koncepcijos, šis darbas yra planuojamas 2018 m. pirmoje pusėje. Taip Vyriausybė tikisi, kad visos dienos mokyklą lankančių mokinių dalis nuo dabartinio 2 procentų lygio pakils iki 20 procentų.
Vyriausybės programoje užsiminta, kad mokinių dalis, kurių pasiekimų lygis bent 3 (iš 6) PISA, proc. (žemiausias procentas iš 3 dalykinių sričių) padidės nuo esančių 45,6 proc. iki 2020 metų 49 procentų.
Profesinio mokymo įstaigų absolventų, registruotų teritorinėse darbo biržose po metų nuo baigimo, dalis, proc. iki 2020 metų turėtų sumažėti nuo 9,28 iki 5 proc.
Aukštųjų mokyklų pirmos pakopos absolventų, dirbančių 1-3 Lietuvos profesijų klasifikatoriaus pagrindinėse grupėse kitų metų po studijų baigimo sausio mėn. 1 d., dalis nuo visų dirbančių ir netęsiančių mokslų pirmos pakopos absolventų iki 2020 metų turėtų padidėti nuo dabar esančių 56 procentų iki 70 proc.
Mažins mokinių atskirtį tarp miesto ir kaimo
Vyriausybė taip pat planuoja įdiegti Brandos darbo baigiamojoje klasėje galimybę, kuria būtų galima vertinti bendrąsias kompetencijas. Tai planuojama įgyvendinti 2018 metų pirmoje pusėje. Taip pat tuo pačiu metu bus siekiama įdiegti ir mokinių pasiekimų kaupiamajį vertinimą, apimantį neformaliuoju būdu įgytas kompetencijas.
Taip pat individualios mokinio pažangos vertinimo metodikos parengimas, bet 2020 metų antroje pusėje būtų įvykdytas kompiuterizuotos mokinių pasiekimų vertinimo ir analizės sistemos sukūrimas ir vizualizavimas.
Bus vykdomas pradinio ir pagrindinio ugdymo mokyklų aprūpinimas reikalingomis IT ir kitomis mokymosi priemonėmis, gamtosmokslų laboratorijomis ir galimybėmis saugiai jungtis prie interneto tinklų, tai planuojama įgyvendinti 2019 metų pirmoje pusėje.
Šiais punktais bus siekiama sumažinti mokinių, besimokančių kaimo ir miesto (Vilniaus) vietovėse pasiekimų skirtumo taškus nuo 72 2016 metais, iki 40 taųkų 2020 metais.
Taip pat tikimasi, kad šios priemonės padės didinti aukštesniu pasiekimų lygiu išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalį nuo 37 proc. 2016 metais, iki 54 proc. 2020 metais.
Į mokyklą nuo 6 metų
Vyriausybė taip pat planuoja, kad švietimo įstaigas lankančių 4-6 metų vaikų dalis 2020 padidės nuo dabar esančių 90,8 proc. iki 95 procentinių punktų.
Vyriausybė planuoja, kad 2017 metų pabaigoje bus bandoma pereiti prie institucinio vaikų ugdymo, kai priešmokyklinis ugdymas yra nuo 5 metų, o pradinis ugdymas nuo 6 metų. 2019 metais šis projektas bus įgyvendintas įsteigiant 12 papildomų ikimokyklinio ugdymo grupių sostinės regione.
Vyriausybė užsibrėžia, kad iki 2020 metų 5 metų vaikų, ugdomų pagal priešmokyklinio ugdymo programą nuo beveik 3 procentų paaugs iki 75. O 6 metų vaikų, ugdomų pagal pradinio ugdymo programą, nuo vos 4 procentų paaugs iki 100. Įpareigojant, kad pradinis ugdymas prasidės 6 metų vaikams.
Jungtiniai mokyklų tinklai
Kaip vieną iš darbų Vyriausybė švietimo srityje užsibrėžia Jungtinių mokyklų tinklo sukūrimą, kuris prasidės 2018 metų pradžioje ir tęsis iki 2020 metų pabaigos. Taip tikimasi, kad bendrojo ugdymo mokyklų, kuriuose mokosi mažiau, nei 120 mokinių, sumažės iki 80 procentų. O išskaidytų mokyklų dalis paaugs iki 75 procentų. Tam pasiekti Jungtinėms mokykloms bus iki 2020 metų nupirktą 270 mokyklinių autobusų.
Universitetų likimas neaiškus
Vyriausybė planuoja šių metų pabaigoje patvirtinti Profesinio mokymo tinklo pertvarkos planą, o 2020 metų pabaigoje, jau šiuos sprendimus įgyvendinti. Kaip universitetai bus jungiami, užsiminta nėra.
Taip bus siekiama, kad pagal specialybę dirbančių profesinio mokymo abiturientų dalis nuo dabar esančių 64 procentų, paaugtų iki 80 procentų 2020 metais.
Taip pat yra užsibrėžta ir kad dar vienas Lietuvos universitetas iki 2020 metų patektų į QS reitingo geriausių universitetų geriausių TOP 500.
Laukia jaunų mokytojų
Vyriausybė tikisi, kad sugebės atjauninti ir mokytojų kolektyvus mokyklose. Bus siekiama, kad iki 2020 metų mokytojų, kurių amžius yra 30 – 49 metai, padidėtų nuo 45,6 procentų iki 60.
2018 metų viduryje Vyriausybė taip pat tikisi, kad bus vykdomas mokytojų rengimo, kvalifikacijos tobulinimas ir karjeros sistemos sukūrimas. Kartu su tikslinių dotacijų teikimų, skiriamų pedagogams pritraukti. Jų ir šeimos narių įsikūrimo ir integravimo savivaldybėse.
Vyriausybė užsibrėžia, kad 2018 metų viduryje bus skiriamas 50 proc. finansavimo įmonei doktoranto studijų krepšeliui apmokėti, siekiant didinti tyrėjų įdarbinimą verslo sektoriuje ir skatinti taikomuosius mokslinius tyrimus aktualiomis verslui temomis.
Taip Vyriausybė tikisi, kad prodoktorantūros stažuotojų skaičius iki 2020 metų padidės iki 130, o doktorantų, kuriuos rengiant dalyvauja įmonės skaičius padidės iki 15.
Keisis mokytojų darbo užmokestis
Vyriausybė tikisi pertvarkyti ir Švietimo ir mokslo finansavimo eigą. Kuria bus keičiamas Valstybės finansuojamo aukštojo mokslo galimybių išplėtimas, studijų finansavimo metodikos, paremtos sutartiniais santykiais su aukštosiomis mokyklomis, sukūrimas.
2019 metų pabaigoje tikimasi įgyvendinti ir Specialistų rengimo užsakymo pagal darbo rinkos poreikius ir vadovaujantis nauja studijų finansavimo metodika, įdiegimas.
Taip pat Lietuvos piliečių studijų stipriausiose pasaulio aukštosiose mokyklose finansavimo modelio, paremto savanorišku įsipareigojimu apibrėžtą laiko tarpą dirbti Lietuvai, sukūrimas ir įdiegimas ir Bazinio mokslo finansavimo didinimas, 2019 metų pabaigoje.
Taip tikimasi, kad vidutinis mokytojų darbo užmokestis nuo praėjusių metų 820,5 eurų, pakiltų iki 1000 eurų 2020 metais.
Mokytojų atstovas nuogąstauja, kad bendrojo ugdymo pertvarkoms trūksta politinės valios
Vertindamas paskelbtą Vyriausybės programos priemonių planą, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius nuogąstauja, jog bendrajame ugdyme proveržio nebus.
Pagal Vyriausybės užmojus, bendrojo ugdymo mokyklų „finansinių ir žmogiškųjų išteklių optimizavimo“ planas turėtų būti parengtas iki 2017 metų pabaigos, o įgyvendintas iki 2020-ųjų trečio ketvirčio.
„Status quo reikš, kad toliau sistema vegetuos. Dabar mes matome, kokių permainų jie ketina imtis: nuo naujų metų norima pailginti mokslo metus, galbūt dar pakeis mokytojų rengimo sistemą vykdydami universitetų pertvarką, taigi bus daroma tai, kas ir iki šiol – kažkokie abejotinos vertės pokyčiai arba tiesiog imitaciniai pokyčiai, neduosiantys esminio situacijos pagerėjimo. Labai nuogąstaujame, kad švietime nesitęstų tas pats, kas buvo prie buvusios valdžios, kada daug buvo šnekama apie pertvarkas, apie būtinumą kažką daryti, gerinti, tobulinti, bet būdavo susitelkimas į kažkokias smulkmenas, pinigų švaistymą, ypač europinių pinigų, ir situacija negerėjo“, – BNS ketvirtadienį sakė A.Jurgelevičius.
Jis taip pat teigė, kad anksčiau švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petraukienė rodė daugiau ryžto pertvarkyti mokyklų tinklą, tačiau jos požiūris – nepopuliarus politiškai.
„Ji kalbėjo, kas yra nepopuliaru, Lietuvos politikoje yra populiaru kalbėti apie provincijos išsaugojimą, mokyklų čia saugojimą, žmonių sugrąžinimą į provinciją. Aš sakyčiau, kad sprendimai nukelti, nes jų įgyvendinimui šita valdžia arba neturi valios, arba nepasiruošusi skirti tiek pinigų. Tai čia tas pats iš esmės“, – svarstė profsąjungų atstovas.
Jis baiminosi, kad reforma bus vadinami nedideli pakeitimai.
„Aš įtariu, kad tiesiog tie žmonės, strateguojantys švietimą, nelabai įsivaizduoja, kur link turėtų eiti tas populiarus reiškinys optimizavimas, todėl jie ir atideda 2020 metams. Manau, kad per tą laiką atsiras kitų darbų ir tas sumanymas bus užmirštas (...). Galiu dėti galvą, kad esminio pokyčio ir nebus. Gal bus kažkoks teisinio statuso pakeitimas, ir jie kalbės, kad sutvarkė, galbūt bus mokyklų administracijos reorganizuotos, dalyje mokyklų neliks direktoriaus pareigybės, bet liks pavaduotojo pareigybė“, – taip pat sakė A.Jurgelevičius.
Pasak jo, Vyriausybės atstovų aiškiau pristatyta mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarkos krytis vargu ar tiktų mokyklų tinklui.
„Analogijos tarp aukštojo mokslo sistemos ir bendrojo ugdymo sistemos negalima daryti, nes universitetas ir mokykla atlieka visiškai skirtingas funkcijas. Kur link mokyklos bus pertvarkomos, šito mes visiškai negalime suprasti, nes mokyklų tinklo pertvarka jau vyksta dešimt metų. Jeigu kalbame apie tai, kad bus dar einama stambinimo keliu, aš neįsivaizduoju, kas turėtų būti padaryta, kad savivaldybėj liktų viena mokykla. O jeigu turime mintyje, kad vėl mokyklas restruktūrizuos, išskaidytas vidurines mokyklas vėl kažkokiu būdu jungs į vieną, tada kyla klausimas, koks yra tikslas: išdraskyti ir po to vėl jungti“, – sakė A.Jurgelevičius.
