audrius jurgelevičius

Nauji mokslo metai švietimo bendruomenei kelia ne vien tik gerus jausmus. Nors pedagogai džiaugiasi galėsiantys išvysti moksleivius gyvai, jie taip pat nerimauja, kaip bus užtikrintas jų ir mokinių saugumas, ar galiausiai nereikės grįžti dirbti nuotoliniu būdu, kas laukia jų atlygių.

Darbas iš namų karantino metu kai kam galėjo pasirodyti tikru svajonės išsipildymu, tačiau pedagogų bendruomenė taip nemano. Atvirkščiai, mokytojus vienijančios profsąjungos prabilo, kad per karantiną pedagogai lengviau apsisprendė mesti darbus, nes jaučiasi išsekę. Kad mokytojams karantino metu teko patirti didelį psichologinį ir fizinį krūvį, pritaria ir mokyklų vadovai. Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neigia informaciją apie mokyklas sparčiai paliekančius mokytojus.

Lietuvos paaugliams klasės ir namų darbai kelia daugiausiai streso tarp visų bendraamžių Europoje. Nors tai nereiškia, kad Lietuvos moksleiviai Europoje išsiskiria gausiausiais namų darbais, šalies pedagogai vis tiek atkreipia dėmesį, kad šių dienų paaugliai patiria nemažą krūvį.

Pirmadienį visos Lietuvos švietimo įstaigos perėjo prie nuotolinio ugdymo. Ir nors absoliuti dauguma mokyklų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai teigė esančios pasiruošusios tokiems ugdymo pokyčiams, turbūt mažai jų buvo pasiruošusios sistemos trikdžiams. Mokytojai ir tėvai skundžiasi, kad nuo pat pirmadienio ryto stringa darbas su elektroninio dienyno sistema „Tamo“, todėl mokytojams reikia ieškoti kitokių būdų pasiekti savo moksleivius.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Kaišiadorių skyrius siūlo kelti iš pareigų atleisto buvusio Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko Dainoro Bradausko kandidatūrą 2020 metų Seimo rinkimuose. Skyrius siūlo, kad jis būtų partijos kandidatas Kaišiadorių-Elektrėnų vienmandatėje apygardoje. Partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sprendimo kol kas nekomentuoja ir sako, kad visus vienmandatininkus galutinai tvirtins LSDP suvažiavimas kitų metų pavasarį.

Kiekvieni mokslo metai patuština moksleivių tėvų kišenes – reikia pirkti ne tik kanceliarines priemones, uniformas, kuprines, bet ir pasirūpinti pratybomis ir kitomis mokyklinėmis prekėmis. Kasmet per brangiomis moksleivių pratybomis besiskundžiantiems tėvams ir ministerija, ir mokytojai primena, kad jos nėra privalomos, o mokyklos gali jų atsisakyti. Tuo metu tėvų atstovai ministeriją ir mokytojus ragina keisti požiūrį į moksleivių ugdymą.

Prezidentūra prieš kelerius metus švietimo profesinių sąjungų lyderiams buvo surengusi instruktažą, kaip priešiškos jėgos gali pasinaudoti rengiamais protestais, trečiadienį rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. 2015 metų pradžioje streikuoti susirengusiems mokytojams tuomet teko išklausyti Krašto apsaugos ministerijos atstovus, kurie paaiškino, kokie ideologinio ir informacinio karo pavojai gresia Lietuvai. „Tada irgi buvome vadinami Rusijos agentais.

Mokytojus pagaliau pasiekia atlyginimai po etatinio apmokėjimo įvedimo ir atlyginimų diena džiugi toli gražu ne visiems. Tiesa, dalis mokytojų tikrai gali džiaugtis padidėjusiu atlygiu už darbą, bet dažnai ir paties darbo – padaugėjo. O štai kiti gavo vos 9 eurais didesnį atlygį ar prarado iki šiol gautą priedą. Mokytojų nuotaikos, pasak jų atstovų, niūros, o ir pavydo tarp kolegų išvengti nepavyksta.

Pedagogų su nerimu laukiamo etatinio apmokėjimo modelio įsiteisinimo dar teks palaukti – jo pateikimas Seime nukeltas, argumentuojant, kad pataisos vis dar kelia per daug klausimų. Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša ketvirtadienį Seime turėjo pristatyti įstatymo pakeitimus, reglamentuojančius naująją pedagogų apmokėjimo tvarką.

Mokytojų noras užsitikrinti stabilų atlyginimą artėja prie finišo tiesiosios. Profsąjungų atstovai kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) prie derybų stalo gludina mokytojų etatinio apmokėjimo tvarką. Tačiau profsąjungos turi savų nuogąstavimų. Mokytojai bijo, kad įgyvendinus ministerijos siūlomą modelį darbo neteks tūkstančiai.

Tarp Vyriausybės Seimui teikiamų pakeitimų atsidūrė ir pasiūlymai pavasarį kelti atlyginimus pedagogams, kariams, žvalgybos pareigūnams ir teisėjams. Nors ne visos ministerijos atskleidė, kaip keisis šių specialistų uždarbis, dalies profesijų atstovai į iniciatyvą žiūri skeptiškai ir tiesiai šviesiai vadina tai „pakazūcha“. Seimo pavasario sesijoje Vyriausybė svarstymams pateiks pakeitimus dėl etatinio apmokėjimo sistemos mokytojams, ketinama keisti mokyklų vadovų ir jų pavaduotojų darbo apmokėj...

Švietimo bendruomenei išsireikalavus pažadų kelti atlyginimus, nuo jų neatsiliko ir medikai – pažadą taip pat gavo. Dar praėjusių metų spalį buvo susitarta, kad etatiniam mokytojų darbo užmokesčiui įvesti valstybė 2018-2019 metais papildomai skirs 93 mln. eurų. O sistema bus pradedama įvesti nuo 2018 metų rugsėjo, tam biudžeto projekte tam numatyta 20 mln. eurų. Juolab, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė tvirtino, kad iki 2020 metų mokytojų atlyginimas sieks tūkstantį eurų.

Išsiskyrus požiūriams dėl svarstomos kolektyvinės sutarties nuostatų Švietimo ir mokslo ministerija bei švietimo profsąjungų atstovai kitą savaitę žada rinktis į dar vieną derybų raundą. Jei ir kitą savaitę nepavyktų rasti sutarimo, profsąjungų atstovai užsimena apie streiko galimybę. „Aptarėme kolektyvinės sutarties punktus, apsikeitėme argumentais, siūlymais, susitarėme kitą savaitę kartu su socialiniais partneriais susitikti dar vienam susitikimui dėl sutarties pasirašymo.

Vyriausybė stabdo Seime registruotas pataisas dėl ankstesnės pedagogų pensijos – žada tokią galimybę analizuoti, plačiau peržiūrėdama pedagogų apmokėjimo tvarką.

Mažins darbo enturinčių absolventų skaičių, egzaminų rezultatų ir mokymosi pasiekimų atskirtį tarp miesto ir kaimo, jaunins mokytojus, didins jų algas ir pradės šešiamečius leisti į mokymosi įstaigas. Tai atskleidė po kelaiis užraktais nuo visuomenės slėptas Vyriausybės programos įgyvendinimo planas. Neturinčių darbo absolventų turi mažėti Vyriausybė tikina, kad bus kuriamos visos dienos mokyklos koncepcijos, šis darbas yra planuojamas 2018 m. pirmoje pusėje.

Ketvirtadienį kelias valandas su Vyriausybės atstovais diskutavusios švietimo srities profesinės sąjungos sausio pabaigoje nebestreikuos. Dalis jų planus streikuoti sausio 27-29 dienomis atšaukė dar praėjusią savaitę, kitos galutinai apsisprendė ketvirtadienį.

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininkas Audrius Jurgelevičius sako, kad valdžiai neatsižvelgus į iškeltus reikalavimus, sausio pabaigoje planuojamas trijų dienų pedagogų streikas vyks. Švietimo profesinės sąjungos vadovas taip pat pažymi, jog mokytojai mato laisvų lėšų jų reikalavimams įgyvendinti ne tik peržiūrint biudžetą, bet ir tarp Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) asignavimų.

 Praėjusią savaitę nemažai emocijų sukėlusiame kai kurių švietimo įstaigų darbuotojų streike Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai (LPSK) priklausančios pedagogų profesinės sąjungos – Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga (LMPS), Lietuvos švietimo profesinė sąjunga (LŠPS) ir Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga (LŠĮPS) – prie jo neprisijungė.

 Aurelija Malakauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Tyrimai rodo, kad daugiau kaip 80 proc. Europos Sąjungos mokytojų jaučiasi nevertinami. Lietuvos mokytojai taip pat skundžiasi prastomis darbo sąlygomis, tačiau šįmet valdžia nieko jiems nežada.

„Daugelį metų visuomenė neturėjo tikros informacijos apie situaciją. Todėl mūsų atliktas tyrimas yra savotiškas iššūkis Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM), kuri neatlieka savo darbų“, - kalbėjo Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininkas Audrius Jurgelevičius. Pasak jo, atlikus tyrimą galima drąsiai daryti prielaidą, kodėl ŠMM nenorėjo teikti tokių duomenų. „Jie atskleidžia labai prastą situaciją ir griauna daugybę mitų, kuriuos kuria pati ministerija, švietimo politikai.

Fizinį smurtą iš mokinių patyrė kas šeštas pedagogas, psichologinį - du trečdaliai, rodo profesinių sąjunga atlikta apklausa. Jos rezultatus spaudos konferencijoje trečiadienį pristatę profesinių sąjungų vadovai sako, kad reikia galvoti apie baudas tėvams bei draudimą grubiai prasižengusiems mokiniams toliau lankyti mokyklą. Vasario ir kovo mėnesiais apklaususios apie 4 tūkst.

Darbo partija (DP), Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Žemaitijos regiono profesinių sąjungų susivienijimas ir Lietuvos švietimo profesinė sąjunga šiandien žengė žingsnį švietimo lygio kėlimo link. Seime buvo pasirašyta bendra sutartis dėl pagrindinių Lietuvos švietimo politikos sričių.

Kaip ir buvo planuota, vasario 21-osios rytą dalyje šalies mokyklų vyksta įspėjamasis 2 val. trukmės švietimo darbuotojų streikas, o jei nepavyks pasiekti norimų rezultatų, gali grėsti dar vienas neterminuotas mokytojų streikas, tikina Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininkas Audrius Jurgelevičius.

Per savaitę nesulaukusios atsakymo į išdėstytus reikalavimus iš Vyriausybės ir Švietimo ir mokslo ministerijos, šalies Švietimo profesinės sąjungos rengiasi dviejų valandų įspėjamajam streikui. Profsąjunga šioms institucijoms pateikė tris reikalavimus, susijusius su švietimo įstaigų finansavimo tvarka, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcijos kūrimu bei mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų apmokėjimų tvarka.

Po kelerių metų pertraukos pedagogai vėl prakalbo apie galimus streikus – šį kartą dėl kelių Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymų, susijusių tiek su jų pačių, tiek su mokyklų ateitimi. Lietuvos švietimo profesinė sąjunga jau kurį laiką renka mokytojų parašus dėl dviejų valandų įspėjamojo streiko. Tokiu būdu siekiama išsiaiškinti pedagogų nuomonę dėl tokios drastiškos protesto formos, o sprendimą – bus ar nebus streikas – priims vasario 9 dieną vyksiantis profesinės sąjungos suvažiavimas.

Šalies profesinės sąjungos mato daug trūkumų Nacionalinio susitarimo projekte, tačiau pasirašys šį dokumentą, nes "bloga taika yra geriau nei geras karas". Profsąjungos taip pat tikisi, kad pasirašytas Nacionalinis susitarimas padės kontroliuoti Vyriausybės veiksmus.

Racionalia save vadinanti Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacija (LŠMPSF) atmeta įtarimus, jog yra valdžios papirkta, bet pripažįsta advokataujanti Švietimo bei mokslo ministerijai. Jos atstovas Audrius Jurgelevičius mano, kad mokytojų atlyginimai kol kas nesumažėjo, nors Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjunga (LŠDPS) pateikia kitaip bylojančius dokumentus. - Kodėl pedagogų profsąjungų ne viena? Jūs konkuruojate? - Taip.

Vyriausybei trimituojant apie pasirašomą nacionalinį susitarimą, opozicijai iš jo atvirai šaipantis, pramonininkams ir kai kuriems verslininkams kartais džiūgaujant, dalis profsąjungų veikėjų teigia, kad valdžia jų kolegas tiesiog papirko. Susitarimas ne visai nacionalinis? Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vytautas Bakas portalui „Balsas.

Tris dienas po tris valandas - tiek prie Vyriausybės pasiryžę piketuoti Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojai, reikalaujantys socialinio dialogo, jiems priklausančio atlyginimo ir universitetams numatytų lėšų. Vakar prie Vyriausybės pradėję piketuoti dėstytojai čia žada būti dar dvi dienas: šiandien ir pirmadienį. Vakar nepasitenkinimą esama padėtimi reiškė Klaipėdos universiteto (KU), Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) ir Kūno kultūros akademijos (KKA) atstovai.

Ketvirtadienį surengtame Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) organizuotame nesankcionuotame pikete prie Vyriausybės buvo reikalaujama nežlugdyti aukštojo mokslo, nevykdant ankstesnės Vyriausybės įsipareigojimų didinti dėstytojų atlyginimus 20 proc. 2009-aisiais. „Šiandien yra visiška Vyriausybės nuostata sužlugdyti aukštąjį mokslą. Sužlugdė mokyklas, o dabar žlugdo aukštąjį mokslą.

Aukštaitijos švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas (AŠDPSS) žada svarstyti įvairias protesto formas, tarp jų ir streikų, jei mokytojams atlyginimai bus didinami 10 proc., kaip numatyta dabartiniame kitų metų biudžeto projekte, o ne 20 proc., kaip žadėjo ankstesnė Vyriausybė. Tai žurnalistams po susitikimo su švietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavičiumi trečiadienio sakė AŠDPSS pirmininkas Audrius Jurgelevičius.

Šalies vadovas Valdas Adamkus ketvirtadienį priėmė Konstitucijos egzamino laureatus, kuriems įteikė po Konstituciją ir Prezidento atminimo ženklą. „Linkiu jums ir toliau būti aktyviais ir atsakingais piliečiais bei savo pavyzdžiu įkvėpti ir aplinkinius domėtis valstybės Konstitucija“, – laureatams, pasak Prezidento spaudos tarnybos, sakė V. Adamkus, dėkojęs geriausiai Konstituciją išmanantiems piliečiams už patriotiškumą bei pilietiškumą.

Prezidentas Valdas Adamkus ketvirtadienį priims Konstitucijos egzamino laureatus - geriausiai antrajame ture pasirodžius savivaldos atstovus ir gyventojų kategorijoje konkurentus nurungusias studentes.

Prezidentas Valdas Adamkus ketvirtadienį priims Konstitucijos egzamino laureatus – geriausiai antrajame ture pasirodžius savivaldos atstovus ir gyventojų kategorijoje konkurentus nurungusias studentes.

Kelių pedagogų profsąjungų atstovai įspėja būsimus valdančiuosius sprendžiant ekonominę krizę netaupyti jų sąskaita ir vykdyti nueinančios valdžios patvirtintą ilgalaikę atlyginimų kėlimo programą.

Trečiadienį paskelbti Konstitucijos egzamino nugalėtojai - geriausiai antrame ture pasirodė pedagogai iš Biržų, Elektrėnų ir Utenos, dvi Vilniaus universiteto studentės ir Alytaus pataisos namų kalinys.

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų lyderio, premjero Andriaus Kubiliaus, parengtą ir socialiniams partneriams brukamą susitarimą pasirašo tik tos profsąjungos, kurioms skiriama pinigų. Vyriausybei trimituojant apie pasirašomą nacionalinį susitarimą, opozicijai iš jo atvirai šaipantis, pramonininkams ir kai kuriems verslininkams kartais džiūgaujant dalis profsąjungų veikėjų teigia, kad valdžia jų kolegas tiesiog papirko.

Mokytojų atstovai, kaltinę Lietuvos valdžią nepagrįstai naudojant lėšas, patys dėl iššvaistyto turto prarado profesinės sąjungos patalpas. Kelis dešimtmečius Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (LŠDPS) Vilniuje priklausiusios patalpos - pastatas Palangos gatvėje - buvo parduotos iš varžytinių už 3 mln. litų.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius mano, kad dabartinė mokykla artėja prie labai rimtos krizės. Situacija ne tik dėl mokytojų atlyginimų, bet ir dėl etatų, motyvacijos, saugumo šiandien artima krizinei.

Nors Vyriausybė padidino vidutinį pedagogų atlyginimą, mokytojai jaučiasi apgauti, nes per derybas jiems žadėta kur kas didesnė parama, nesiejant jos su kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimo kėlimu, antradienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.Nuo sausio pedagogų darbo užmokestis padidės 15 procentų. Kaip ir kitiems biudžetinių įstaigų darbuotojams dėl bazinės mėnesinės algos padidinimo jis pakils 11,3 procento. Ir tik 3,7 proc. bus pridėta kaip pedagogams.

Antradienį Vyriausybėje lankėsi neseniai išrinkta Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) vadovybė. Tačiau prieš susitikimą naujajai profsąjungos vadovybei teko jėga brautis į jai priklausančias patalpas Vilniaus senamiestyje, rašo „Lietuvos žinios“.LŠDPS jau kurį laiką drasko nesutarimai. Naujoji LŠDPS taryba kaltina A.Bružą organizacijos turto švaistymu, jo naudojimu savoms reikmėms. Teigiama, esą dėl A.Bružo veiklos virš profsąjungos kybo 4 mln. litų skola.