audrius jurgelevičius

Nauji mokslo metai švietimo bendruomenei kelia ne vien tik gerus jausmus. Nors pedagogai džiaugiasi galėsiantys išvysti moksleivius gyvai, jie taip pat nerimauja, kaip bus užtikrintas jų ir mokinių saugumas, ar galiausiai nereikės grįžti dirbti nuotoliniu būdu, kas laukia jų atlygių.

Darbas iš namų karantino metu kai kam galėjo pasirodyti tikru svajonės išsipildymu, tačiau pedagogų bendruomenė taip nemano. Atvirkščiai, mokytojus vienijančios profsąjungos prabilo, kad per karantiną pedagogai lengviau apsisprendė mesti darbus, nes jaučiasi išsekę. Kad mokytojams karantino metu teko patirti didelį psichologinį ir fizinį krūvį, pritaria ir mokyklų vadovai. Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neigia informaciją apie mokyklas sparčiai paliekančius mokytojus.

Lietuvos paaugliams klasės ir namų darbai kelia daugiausiai streso tarp visų bendraamžių Europoje. Nors tai nereiškia, kad Lietuvos moksleiviai Europoje išsiskiria gausiausiais namų darbais, šalies pedagogai vis tiek atkreipia dėmesį, kad šių dienų paaugliai patiria nemažą krūvį.

Pirmadienį visos Lietuvos švietimo įstaigos perėjo prie nuotolinio ugdymo. Ir nors absoliuti dauguma mokyklų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai teigė esančios pasiruošusios tokiems ugdymo pokyčiams, turbūt mažai jų buvo pasiruošusios sistemos trikdžiams. Mokytojai ir tėvai skundžiasi, kad nuo pat pirmadienio ryto stringa darbas su elektroninio dienyno sistema „Tamo“, todėl mokytojams reikia ieškoti kitokių būdų pasiekti savo moksleivius.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Kaišiadorių skyrius siūlo kelti iš pareigų atleisto buvusio Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko Dainoro Bradausko kandidatūrą 2020 metų Seimo rinkimuose. Skyrius siūlo, kad jis būtų partijos kandidatas Kaišiadorių-Elektrėnų vienmandatėje apygardoje. Partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sprendimo kol kas nekomentuoja ir sako, kad visus vienmandatininkus galutinai tvirtins LSDP suvažiavimas kitų metų pavasarį.

Kiekvieni mokslo metai patuština moksleivių tėvų kišenes – reikia pirkti ne tik kanceliarines priemones, uniformas, kuprines, bet ir pasirūpinti pratybomis ir kitomis mokyklinėmis prekėmis. Kasmet per brangiomis moksleivių pratybomis besiskundžiantiems tėvams ir ministerija, ir mokytojai primena, kad jos nėra privalomos, o mokyklos gali jų atsisakyti. Tuo metu tėvų atstovai ministeriją ir mokytojus ragina keisti požiūrį į moksleivių ugdymą.

Prezidentūra prieš kelerius metus švietimo profesinių sąjungų lyderiams buvo surengusi instruktažą, kaip priešiškos jėgos gali pasinaudoti rengiamais protestais, trečiadienį rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. 2015 metų pradžioje streikuoti susirengusiems mokytojams tuomet teko išklausyti Krašto apsaugos ministerijos atstovus, kurie paaiškino, kokie ideologinio ir informacinio karo pavojai gresia Lietuvai. „Tada irgi buvome vadinami Rusijos agentais.

Mokytojus pagaliau pasiekia atlyginimai po etatinio apmokėjimo įvedimo ir atlyginimų diena džiugi toli gražu ne visiems. Tiesa, dalis mokytojų tikrai gali džiaugtis padidėjusiu atlygiu už darbą, bet dažnai ir paties darbo – padaugėjo. O štai kiti gavo vos 9 eurais didesnį atlygį ar prarado iki šiol gautą priedą. Mokytojų nuotaikos, pasak jų atstovų, niūros, o ir pavydo tarp kolegų išvengti nepavyksta.

Pedagogų su nerimu laukiamo etatinio apmokėjimo modelio įsiteisinimo dar teks palaukti – jo pateikimas Seime nukeltas, argumentuojant, kad pataisos vis dar kelia per daug klausimų. Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša ketvirtadienį Seime turėjo pristatyti įstatymo pakeitimus, reglamentuojančius naująją pedagogų apmokėjimo tvarką.