Nors jiems uždarame posėdyje tiek ministerija, tiek ir kariuomenė aiškino, kodėl lėktuvų reikia, bet komiteto dauguma įsitikinusi – kariškių prioritetai kiti, bet juos spaudžia politikai, kurie tais lėktuvais, tikėtina, ir skraidys.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Politikai nori aiškintis, kodėl dabar reikia pirkti transporto lėktuvus už 700 milijonų, ir ką kariuomenė padarė, kad apsigintume nuo rusiškų bepiločių. Dėl to ministrė Dovilė Šakalienė gauna daug kritikos, bet į komitetą ji neateina – pranešė, kad serga.
„Išgirdome iš kariuomenės, kad reikalinga apie pusė milijardo eurų tam, kad išvystytumėme tam tikrus pajėgumus apsaugoti integruotai oro erdvei“, – komentavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas G. Jeglinskas.
Pirmoji rusiška „Gerbera“ į Lietuvą įskrido beveik prieš du mėnesius. Bet iki šiol jokie pirkimai nepradėti, per šį laiką tik skaičiuota ir analizuota, ko Lietuvai reikia, kad galėtume nuo jų gintis. Mat iki šiol už krašto apsaugą atsakingi kariškiai, politikai ir valdininkai to nebuvo padarę.
„Visada norisi greičiau ir geriau. Dirbame, stengiamės, kad kuo greičiau būtų sukurtas tas tinklas papildomų pajėgumų“, – teigė Krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa.
Dabar dar tariamasi su NATO sąjungininkais, ką daryti su rusiškais bepiločiais. Šią problemą turi ir lenkai, ir rumunai, ir kitos pafrontės šalys. Bet panašu, kad pačiame aljanse dar iki galo neaišku, ką ir kaip daryti su dronais. O mes, nors ir pasirengėme planą, bet kada prasidės jo įgyvendinimas – nežinia.
„Reikia suprasti, kad jau kartojuosi, kai kurių priemonių paprasčiausiai nėra, jas reikia pagaminti. Tai kai kas gal kitais metais ateis, todėl nedrįsiu čia per daug spekuliuoti. Žiūrėkite, jūs ne į tą asmenį kreipiatės, kontraktas yra ministerijos dispozicijoje“, – tikino kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
„Šiais metais sudaryti sutartis ir sumokėti tam tikras pradines sumas. Tai mes puikiai suprantame, kad dabar didelių sumų šiais metais nereikės, bet ateityje, apie kitus metus kalbant, tai yra tikrai didesnės sumos“, – pasakojo K. Aleksa.
Socialdemokratų Vyriausybė pareiškė, kad gynybos finansavimą kone dvigubins, lyginant su tuo, kas buvo prie konservatorių. Net ir papildomus mokesčius įvedė, žmonėms aiškinant, kad reikia greičiau pasiruošti galimam pavojui. Dėl to pagrindinis dėmesys ir finansai nukreipti divizijos kūrimui ir vokiečių brigados priėmimui. Kaina didelė, bet pusės milijardo oro gynybai reikia ieškoti papildomai.
„Ir kai mes kalbėjome apie pinigus, tai yra „kažkur kitur ieškosime“. Iš kur kitur? Nuo medžių raškysime? Ministrės kišenėse ieškosime? Spausdinsime pinigus? Socialdemokratų partijos kasa? Kas čia, iš kur tie pinigai?“ – komentavo buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Iš kur pinigai, atsakymo kol kas nėra. Bet Seimo komitetas siūlo atsisakyti pagarsėjusio transporto lėktuvų pirkimo ir tas lėšas skirti oro gynybos lopymui.
„Siūlome atidėti sprendimą dėl karinio transporto orlaivių pirkimo iki bus suformuota Lietuvos kariuomenės pirmoji divizija ir ji pasieks pilną operacinį pajėgumą bei bus išvystyta integruota oro gynyba“, – sakė G. Jeglinskas.
Divizija turi būti išvystyta iki 2030 metų. Tuomet, esą, ir bus galima dairytis naujų lėktuvų, o iki tol dar gali tarnauti dabar turimi „Spartanai“.
„Tai būtų efektyvu, išmintinga ir tai, ko reikalauja mūsų prielaidos. Juk mūsų prielaidos yra kokios? Kad 2030 metais Rusijos Federacija galės būti pajėgi testuoti NATO. Juk mes visą divizijos kūrimą statome ant šitos prielaidos. Tai investuoti šituo laikotarpiu reikia į tas priemones, kurios turi atgrasymo potencialą ir gynybinį potencialą“, – tvirtino L. Kasčiūnas.
Ministerija laikosi savo – transporto lėktuvus reikia pirkti dabar.
„Mūsų kariuomenė plečiasi ir poreikiai auga, ir mes tikrai panaudotume jį puikiai, ir jeigu reikėtų, būtų pagalba kolektyvinės gynybos atveju. Bet jis turėtų ir daugiau funkcijų, tam tikra prasme, tai nebūtų tik, paprastai liaudiškai kalbant, bulvių pervežimo platforma“, – tikino K. Aleksa.
Nors iki galo neaišku, bet 3 transporto lėktuvai su valstybės vadovų skrydžiams skirta VIP kapsule Lietuvai gali kainuoti apie 700-800 milijonų eurų. Palyginimui, tokios sumos pakaktų bent porai vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS, kurių mums vis dar trūksta.
„Mes čia panašiai grįžtame prie praeitų metų, kai buvo supriešinami tankai su dronais, dabar jūs NASAMS bateriją supriešinate su nauja platforma. Pagrindiniai yra dalykai, kad mes turime įsipareigojimus, tiek „natietiškus“, tiek nacionalinius“, – tikino R. Vaikšnoras.
Opozicija įtaria, kad sprendimas transporto lėktuvus iškelti į prioritetų sąrašo viršūnę – politinis, nes su „Spartanu“ skraido ir prezidentas, ir kiti valstybės vadovai. Tą patį sako ir koalicijoje esantys valstiečiai.
„Aš turiu dar kitą abejonę, kad Krašto apsaugos ministerija taip agresyviai ir taip drąsiai pati nedarytų, čia turėtų, galbūt, būti dar kita komanda, tai, ko gero, susijusi su prezidentūra“, – komentavo valstiečių frakcijos narys Dainius Gaižauskas.
Gitanas Nausėda iš tiesų palaiko naujų lėktuvų pirkimą dabar, tokiu atveju, jis dar pats spėtų į vizitus paskraidyti nauju orlaiviu. Nekritikuoja jis net ir fakto, kad lėktuvus gamina Brazilijos įmonė – šalis, kuri bendradarbiauja su Rusija.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
