Apie tai laidoje diskutavo buvęs kariuomenės vadas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Pocius ir Londono RUSI instituto bendradarbis, gynybos ekspertas Giedrimas Jeglinskas.
Ar įvyko persilaužimas?
Žvelgiant į tai, kas dabar vyksta Ukrainos ir Rusijos kare, kiek, jūsų nuomone, Ukrainai pavyksta perimti iniciatyvą fronte? Matome atakas savos gamybos raketomis, kurios jau pasiekia ir tolimesnius Rusijos regionus. Net apie 1000 kilometrų nuo sienos gilyn į Rusiją. Ar tai rodo tam tikrą persilaužimą? Ir politikai viešai apie tai kalba, Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas yra sakęs, kad Rusija jau pralaimi. Kaip jums atrodo?
A. Pocius: Kol kas taip teigti galbūt negalima. Lemiamo persilaužimo dar nėra. Tam tikri požymiai jau matomi, Rusijos puolimas yra įstrigęs, mažėja jų atsargos. Ukrainiečių teigimu, Rusija tokių atsargų, tiek raketinių sistemų, tiek dronų, beveik nebeturi. Ką spėja pasigaminti, tą ir leidžia.
Šioje vietoje manyčiau, kad iniciatyva jau tikrai yra perimta ukrainiečių. Kaip ir paminėjote, jie labai sėkmingai atakuoja Rusijos gilumoje esančius energetinius ir kitus strateginius objektus. Psichologiškai, jeigu taip pasižiūrėtume ir pasianalizuotume, manyčiau, kad iniciatyvą ukrainiečiai tikrai jau yra perėmę.
Rusija dar vis bando tą iniciatyvą išlaikyti, bet sutinku, kad Putino vaizduotė galbūt yra iškreipta. Esą viskas ten tvarkoje, jie vis dar dominuoja. Tai yra klaidinga, nes nuostoliai, kuriuos patiria Rusijos kariuomenė, akivaizdžiai sako ką kita. Šioje vietoje tikrai norėčiau sutikti su daugeliu analitikų, kad iniciatyva yra ukrainiečių rankose.
Manau, kad ir tarptautine prasme priimti sprendimai, sėkmingi Zelenskio vizitai pas Vakarų šalių prezidentus, susitikimai su Europos Sąjungos vadovybe, Macrono kvietimas Zelenskiui kitą savaitę dalyvauti G7 viršūnių susitikime – tai yra požymiai, rodantys, kad iniciatyva atiduodama Ukrainai. Manau, kad link to ir bus einama.
Kokia situacija yra fronte?
Kaip jūs pats matote, kas čia vyksta? Iš tikrųjų labai norisi Ukrainos kontrpuolimo, labai norisi, kad jiems sektųsi naikinti Rusijos infrastruktūrą ir taip silpninti pačią Rusiją. Kita vertus, atrodo, kad Ukraina yra mažesnė šalis, o Rusija turi, regis, neišsenkamų resursų. Tikėtina, kad jai vienaip ar kitaip padeda ir Kinija. Kokia iš tiesų yra situacija fronte?
G. Jeglinskas: Taip, iš tikrųjų mes visi turbūt norime kažkokio Ukrainos proveržio, kad ta karo riba, kurioje šis karas yra nusistovėjęs, judėtų pirmyn į rytų pusę, kad Ukraina išstumtų Rusiją iš savo teritorijos. Kiekvienas toks postūmis, ar tai būtų kontrataka, ar didelio masto puolimas, ar dronų panaudojimas, kainuoja daugybę žmonių gyvybių.
Kariai žūsta. Mes galbūt į tai žiūrime kaip į kažkokį statistinį ar geografinį modelį, kuo daugiau teritorijos atkovojame, tuo geriau, bet visa tai kainuoja gyvybes. Čia turbūt sutikčiau su generolo Pociaus vertinimais. Ukraina pradeda netgi atsiimti tam tikras teritorijas. Jeigu Rusija, pagal tam tikrus skaičiavimus, 2025 metais užimdavo apie 9 kvadratinius kilometrus per dieną, dabar tai sumažėjo iki 4.
Jeigu įvertintume Ukrainos kariuomenės pajėgų pastangas ir sugebėjimus atsikovoti teritorijas kitose vietose, ypač pietuose, prie Dnipro, tai iš tikrųjų 2026 metai galimai bus nulinio Rusijos teritorinio prieaugio metai. Tai yra svarbus ženklas.
Kitas dalykas – dronų skrydžiai į Rusijos teritoriją. Kuo toliau, tuo giliau smūgiuojama strateginiams, kariniams ir energetikos taikiniams. Taip pat ir Krymo tiltui, kaip matėme visai neseniai. Tai sukelia milžiniškų logistinių problemų Rusijai. Kalbant apie skaičius, Ukrainos dronų išpuolių prieš Rusiją skaičius, palyginus su praėjusiais metais, patrigubėjo.
Tai yra didžiulis augimas, rodantis ir Ukrainos pramoninį potencialą. Net karo metu ji sugeba įspūdingai gaminti dronus ir kitas raketines technologijas. Taip pat Ukraina pasiekė skaitinę dronų panaudojimo viršenybę. Naujausiais duomenimis, ji paleidžia apie 1,3 karto daugiau dronų negu Rusija, jeigu imtume ir fronto liniją, ir bendrus strateginius smūgius.
Ukraina šioje srityje iš tikrųjų yra labai stipriai pažengusi. Žinoma, aukų skaičiai, kuriuos dabar patiria Rusija, yra milžiniški. Praėjusiais metais tai buvo apie 25 tūkst. per mėnesį, arba 300 tūkst. per metus. Tai yra didžiuliai skaičiai net ir tokiai Rusijai. Aišku, Rusijos ekonomika dabar sukasi ant gynybos pramonės.
Tiksliau, ji ne tiesiog sukasi. Ji yra forsuojama per didesnį skolinimąsi ir didesnes išlaidas gynybai. Apie 40 proc. visų valstybės išlaidų yra skiriama karo reikmėms. Kiek tai dar gali būti išlaikoma yra sunku pasakyti. Matome pažangą Ukrainos pusėje ir, turbūt, europiečių indėlį.
Kodėl Rusija nesutinka derėtis?
Putinas ir jo aplinka toliau laikosi savo pozicijos ir net nebando žengti žingsnio kokių nors derybų link. Kitaip tariant, atrodo, kad jie absoliučiai bando nuskęsti su laivu, bent jau neketina derėtis tokiomis sąlygomis. Ką tai demonstruoja?
G. Jeglinskas: Manau, kai matome vaizdo reportažus ir naujienas, kad Rusijoje buvo atakuota tiek daug energetikos objektų, jau atakuota ir Maskva, o Pergalės paradas iš principo neįvyko, nes buvo bijoma dronų antpuolių, tai sukuria tam tikrą įspūdį.
Zelenskis netgi „leido“ tam paradui įvykti tarsi pasityčiodamas iš Rusijos galios. Realiai Rusija vis tiek yra didelė valstybė. Resursų ji turi, turbūt pats Putinas bei visa jo „šaika“ viduje jaučia, kad jie dar gali laikytis šiame kare.
Rusai jau supranta, kas vyksta, kai stovi kilometrinėse eilėse prie benzino, kai kainos yra smarkiai šoktelėjusios, kai akivaizdu, kad sankcijos veikia. Rusai tai supranta. Jeigu šis Putino karas buvo skirtas tam, kad jis kažkaip pasikeltų savo reitingus, tai kas žino, ar tai jam iš tiesų padėjo.
G. Jeglinskas: Ne, bet žiūrėkime, yra ir kitų veiksnių. Pavyzdžiui, pats Irano karas, tai, kas dabar vyksta, irgi turėjo tam tikrą efektą naftos kainoms. Turbūt buvo ir lūkestis, jis iš dalies pasiteisino, kad galbūt bus pradėta daugiau pirkti rusiškos naftos. Aišku, naftos kainos pašoko, o tai papildo Rusijos biudžetą.
Jie vis dėlto į tai žiūri ir matematiškai. Mato, kad ekonomika, nors ir stringanti, Rusijoje yra didžiulė infliacija, didžiuliai įsiskolinimai, vis tiek veikia gynybos pramonės. Rusija visą laiką buvo priklausoma nuo naftos ir kitų gamtinių išteklių pardavimo. Rusija yra didelė degalinė. Turbūt tokia ji ir išlieka.
Kuo daugiau neužtikrintumo, kalbant ir iš Irano karo perspektyvos, ir kuo labiau mes patys Europoje trypčiosime vietoje, pavyzdžiui, neduodami pakankamai paramos, tuo Rusijai geriau. Matėme, kiek vėlavome su 90 mlrd. eurų paskola iš Europos Sąjungos. Buvo sakoma, kad tai daugiausia dėl Vengrijos, bet turbūt ir daugybė kitų šalių slėpėsi už šios Vengrijos pozicijos.
Dabar, regis, viskas juda į priekį. Tą matėme ir Kongrese. Lygiai taip pat praėjo keli paketai, tiek 1,8 mlrd. eurų parama, tiek paskola. Dabar, aišku, dar laukia Senato balsavimas ir pasirašymas Baltuosiuose rūmuose. Ar tai įvyks? Pamatysime, bet manau, kad pati tendencija yra pakankamai pozityvi.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Nekantraujajame išgirsti.
Taip pat apie analinį papasakokit.
