Kaip rašo portalas Jp.lt, Valstybinių miškų urėdijos (VMU) duomenimis, Panevėžio regiono padalinio valstybinių miškų teritorijoje kenkėjų pažeistų miškų plotas – 602 ha ir juose yra 26900 kubinių metrų medienos.
„Kenkėjų pažeistuose miškuose pradedamos taikyti specialiosios apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo priemonės. Viešai skelbiami pranešimai apie stichinę nelaimę. Be to, kreiptasi į vietos savivaldas apriboti fizinių asmenų lankymąsi stichinių nelaimių pažeistuose miškuose, o dėl situacijos buvo perspėti vietos gyventojai, įrengti informaciniai ženklai bei taikytos kitos priemonės“, – aiškino VMU Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas.
Pasak įstaigos Miškų apsaugos skyriaus vadovo, miške esančios ir pradedančios džiūti eglių vėjavartos ir vėjalaužos sudaro puikias sąlygas kenkėjui vystytis ir daugintis.
„Svarbu šias vėjo pažeistas egles skubiai iškirsti ir išvežti iš miško iki žievėgraužio tipografo apsigyvenimo jose. (...)“, – pasakojo M. Ivanauskas.
Miškų apsaugos skyriaus vadovas teigė, jog miškininkai nuolat vykdo sustiprintus eglynų žvalgymus pėsčiomis ir su dronais.
„Svarbu laikų aptikti abiotinių veiksnių, ligų, vabzdžių ir gyvūnų padarytus pažeidimus ir užtikrinti, kad pažeidimai netaptų masiniais kenkėjų išplitimo židiniais. Reikia spėti atlikti iki pirmųjų lėliukių susiformavimo ir organizuoti savalaikį žalios apvaliosios spygliuočių medienos išvežimą arba užtikrinti apvaliosios medienos savalaikę apsaugą nuo medžių liemenų pavojingų kenkėjų. Priešingu atveju bus kertamos eglės, iš kurių liemenų kenkėjų palikuonys jau išskridę ir apnikę greta augančius eglynus“, – aiškino VMU specialistas.
VMU Panevėžio regiono padalinio vadovas Giedrius Bronušas naujienų portalui JP sakė, kad stichinė nelaimė apima jau beveik pusę Lietuvos miškų.
„Žaliojoje girioje kenkėjai jau apėmė tą dalį, kuri yra nuo Stumbriškio ir tolyn link kito rajono. Ten yra įvairūs draustiniai ir brandūs bei seni miškai, kurie neatlaikė kenkėjų antplūdžio. Galiu patvirtinti, kad Žaliosios girios medžiai kenčia nuo žievėgraužio tipografo. (...)“, – teigė G. Bronušas ir sakė, kad problema opi, todėl miškininkai, gelbėdami miškus, darbuojasi išsijuosę – kerta medžius.
